„Yra tikrai nelengva, bet užsienyje pradėti sėkmingai verslą daug sunkiau, tikrai daug sunkiau negu Lietuvoje. Lietuvoje reikia daug mažiau kapitalo. Pirmiausia reikia rasti žmones. Verslas pradedamas ne nuo pinigų, o nuo idėjų. Jeigu yra žmonės, tu gali viską padaryti.
Ir jeigu jie kartu eis su tavim, tu gali daug pasiekti. Kalbant apie Lietuvą – čia yra įkvėpimas – Vilniaus Senamiestis, mūsų tautos istorija, mes turime tuo didžiuotis. Turime galvoti, kad esame stipresni ir didingesni už kitus žmones pasaulyje, tai ir yra mūsų „draivas“ ir kad mes esame lietuviai, ir galime viską pasaulyje pasiekti“, - atsakydamas į klausimą, kas verčia lietuvius bėgti, ar tautinio mentaliteto ypatumai, ar objektyvios kliūtys Lietuvoje patiems susikurti darbo vietą ir pradėti verslą, sakė verslą D. Britanijoje, Vokietijoje, Lietuvoje ir Australijoje turintis Antanas Guoga. Verslininkas žinomas kaip pokerio lošėjas, Lietuvos krepšinio rėmėjas.
Populiariausio pasaulyje mobiliųjų žaidimų ir programų tinklapio „GetJar“ įkūrėjas, 2009 metais pripažintas vienu iš keturiasdešimties įtakingiausių pasaulinės telekomunikacijų industrijos asmenų Ilja Laursas skaitydamas pranešimą Pasaulio lietuvių ekonomikos forume Vilniuje pabrėžė, kad svarbiausia verslo dalis yra noras.
Jis pažymėjo, kad Lietuvoje iš norinčiųjų pradėti verslą tik pusė bando kažką daryti, Amerikoje ir kitose Vakarų šalyse šis procentas didesnis. Jo paties kompanija per kelerius metus nuo penkių bendraminčių išaugo iki pasaulinės svarbos įmonės, kuri savo segmente yra antra pagal dydį. Anot I. Laurso, pirmiausia lietuviams reikėtų ieškoti nišų interneto versle. Nes lietuviai turi gerą išsilavinimą ir technologijų žinių turi daugiau nei dažnas užsienietis.
Amerikiečio paauglio kompiuteris paprastai su trimis žaidimais, savaitgalį jie leidžia žaisdami beisbolą, o atostogas – Disneilende, Floridoje ar Kalifornijoje. Tuo tarpu Lietuvos paauglys prieš dešimt metų jau turėjo visą programinę įrangą už vieną dolerį nusipirkęs Gariūnuose. Ir jam jau seniai nusibodę visi žaidimai. Aplinkybės susidėjo taip, kad mes turėjome galimybę prieiti prie programinių įrangų anksti, todėl turime vidutines geresnes žinias nei užsienyje. Todėl mes turime skolą pasauliui“, - kalbėjo I. Laursas, - Mes pasinaudojome tam tikromis žiniomis, tarkim „edukacijai“. Atėjo laikas grąžinti skolą pasauliui“, - apie nelegaliai dažnai Lietuvoje naudojamą programinę įrangą kalbėjo verslininkas.
Nišų internete siūlė ieškoti ir A. Guoga.
„Žmonės Lietuvoje alkani kaip vilkai, reikia jiems tik duoti. Siūlyčiau pradėti verslą nuo internetinio puslapių“, - diskusijoje sakė A. Guoga.
„Kiekvienas lietuvis moka kaip minimum dvi užsienio kalbas. Mes galime būti moderatoriai tarp Rusijos ir vakarų, turime projektų valdymo patirties. Po penkiasdešimt metų Lietuva gal bus su pusantro milijono gyventojų, bet apie juos žinos visas pasaulis!“, - sesijoje sakė komunikacijos ekspertas, VŠĮ „LT Kvapai“ vadovas, vienas iš „Lietuvos kvapo“ kūrėjų Dainius Rutkauskas, kurio žodžiai salėje buvo palydėti plojimais.
