Tokie rezultatai gauti Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų iniciatyva atlikus reprezentatyvią gyventojų apklausą. KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto daktarė Ligita Šarkutė atkreipia dėmesį, kad maždaug pusė kada nors gavusių socialinę paramą taip pat galvoja, kad šia pagalba piktnaudžiaujama.

Su teiginiu, kad daugelis paramos gavėjų ja piktnaudžiauja nesutiko kiek daugiau nei penktadalis respondentų. Tuo metu nuomonės dėl to, ar parama neskatina ieškotis darbo, pasirūpinti pačiais savimi ir vieniems kitais nuomonės pasiskirstė labai panašiai.

Teiginiui, kad parama neskatina ieškotis darbo pritarė arba visiškai pritarė 36,2 proc., o nepritarė – 36,3 proc. gyventojų. 36,2 proc. apklaustųjų sutiko, kad ji neskatina pasirūpinti pačiu savimi, o 35,3 proc. tam nepritarė.

33,4 proc. gyventojų manė, kad socialinė parama neskatina padėti vieni kitiems, 33,5 proc. su tuo nesutiko.

Beveik pusė – 46,4 proc. – žmonių sutiko su teiginiu, kad socialinės paramos gavėjai jaučiasi antrarūšiais žmonėmis, 23,8 proc. su tuo nesutiko.

Dažniausiai sukčius įžvelgia tie, kurie turėjo biuletenį

Ligita Šarkutė (asmeninio archyvo nuotr.)

L. Šarkutė sako, kad 45,9 proc. tų, kurię yra patys gavę vienokią ar kitokią socialinę išmoką iš valstybės, galvoja, kad šia parama piktnaudžiaujama. Tuo metu tarp tų, kurie niekada negavo tokios pagalbos, šis skaičius dar didesnis – taip galvoja 54 proc. respondentų.

„Drįsčiau teigti, kad tai, jog beveik pusė paramos gavėjų pritaria teiginiui, kad gaunantieji socialinę paramą ja piktnaudžiauja, rimtas iššūkis ir uždavinys šalies politikams. Tam reikalinga ir tolesnė bei gilesnė šio reiškinio priežasčių analizė. Gali būti ir taip, kad vertinant socialinę paramą suveikia visiems žinomas džiaugsmo dėl degančio kaimynų namo stereotipas – „aš pelnytai gaunu socialinę paramą, na, o va kiti, ją gaunantieji, tai tikrai jos neverti ir ja piktnaudžiauja“, – DELFI komentavo mokslininkė.

Tyrimo autoriai pastebi, kad tarp gaunančių valstybės paramą nuomonės skiriasi priklausomai nuo to, kokią išmoką jie gauna.

„Santykinai mažiausia dalis pritariančiųjų teiginiui, kad socialinės paramos gavėjai ja piktnaudžiauja, yra tarp bedarbio pašalpą gaunančiųjų ar gavusių piliečių – 32,4 proc., o daugiausiai minėtam teiginiui pritariančiųjų yra tarp gavusiųjų ligos socialinio draudimo pašalpą – ligos biuletenį – net 57,9 proc.“, – sakė L.Šarkutė.

Įžvelgė išlaikytinių mentalitetą

DELFI primena, kad anksčiau premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, jog Lietuvoje vyrauja išlaikytinių mentalitetas.

„Kalbant apie socialinių pašalpų sistemą, mes matome, kad čia, kaip ir visose socialinių išlaidų srityse, yra nemažų iššūkių. Tikrai, per dvidešimt metų Lietuvoje, man atrodo, susikūrė per daug tokio išlaikytinių mentaliteto, kai kas bando piktnaudžiauti ir nesąžiningai pasinaudot valstybės parama – ar tai būtų nedarbo atvejis, ar socialinių išmokų atvejis“, – dar praėjusiais metais kalbėjo premjeras.

Tuo metu „DnB Nord“ banko analitikas Rimantas Rudzkis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje socialinėms išmokoms skiriama viena mažiausių bendrojo vidaus produkto dalių Europos Sąjungoje.

„Mes daug girdime, kad socialinės išmokos pas mus yra per didelės. Man darosi negera klausantis tokių kalbų. Krizės problemas spręsti silpniausių sąskaita yra amoralu“, – dar šį mėnesį sakė ekonomistas.

Lietuva socialinėms išmokoms skiria apie 15 proc. BVP ir yra penkta nuo galo ES. Bendrijoje vidutiniškai šioms reikmėms skiriama 21,7 proc. BVP.
Per krizę Lietuvoje buvo sumažintos senatvės pensijos, motinystės išmokos, sumažinta maksimali bedarbio pašalpa, kuri šiuo metu negali viršyti 650 Lt, apkarpyta kitokia socialinė parama.

Ši reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2010 m. gruodį-2011 m. sausį KTU Politikos ir viešojo administravimo institutui įgyvendant projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba.