Net jei naftos kaina už barelį išsilaikys 115 JAV dolerių (277 Lt), šalis jau 2015 metais nebegalės padengti pensijų fondo deficito. Biudžetui skaudžiai smogs ir keli didžiuliai infrastruktūriniai projektai, pavyzdžiui 2014 metų olimpinės žaidynės ir 2018 metais vyksiantis pasaulio futbolo čempionatas, įsitikinęs Pasaulio banko ekonomistas.

„Rusijai teks imti paskolą. Šiuo metu šalis turi pakankamai energijos išteklių, tačiau kuriam laikui jų dar užteks?“, - mąsto ekonomistas.

Net trečdalį viso Rusijos eksporto sudaro nafta

Rusijos ekonomikos mokyklos profesorė, ekonominių ir finansinių tyrimų centro ekspertė Natalija Volčkova pritaria Pasaulio banko ekonomisto teiginiams. Nepaisant to, kad Rusijos valstybės skola pakankamai nedidelė lyginant su situacija kitose šalyse, per pastaruosius dešimt metų augusius valstybės biudžeto išlaidos gali privesti ne prie gero.

„2000 metais valstybės biudžeto išlaidos buvo balansuojamos su naftos kaina, kuri tuomet siekė 30 JAV dolerių (72,45 Lt) už barelį. Šiandien – prie 118 JAV dolerių (285 Lt) už barelį kainos. O per tą laiką naftos gavybos apimtys nesumenko“, - aiškina ekspertė.

Jei 2004 metais ne naftos ir dujų sektoriaus deficitas siekė 2,4 proc. BVP, 2008 metais jis išaugo iki 6,5 proc. BVP, 2009 metais pasiekė 13,7 proc. BVP, o 2010 metais – 11,8 proc. BVP, primena dienraštis RBK. Šiais metais šis deficitas siekia 11,2 proc. Įplaukos už naftą bei dujas 2011 metais neabejotinai sudarys ne mažiau kaip pusę visų valstybės biudžeto pajamų.

Tokios tendencijos byloja apie augančią Rusijos priklausomybę nuo bet kokių neigiamų pokyčių užsienio ekonomikos aplinkoje, veda prie biudžeto deficito augimo bei būtinybės daugiau skolintis.

Graikijai pavyko gana ilgai finansuoti valstybės biudžeto deficitą ir užsiauginti didelę valstybinę skolą – galbūt taip nutiko dėl šalies turimų privilegijų, juk valstybė priklauso euro zonai, o finansinę paramą gaus iš pačių geriausių skolintojų. Rusija tokių privilegijų neturės, todėl krizė Maskvą gali ištikti ir greičiau nei 2030 metais.