Banko „DnB Nord“ finansų analitikė Jekaterina Rojaka teigia, kad daugiau uždirbantys gyventojai turėtų mokėti didesnius mokesčius. Vis dėlto esama daugybės būdų, kaip šių didesnių mokesčių išvengti. Be to, nėra aišku, kas Lietuvoje laikytina prabanga.
„Kuo daugiau pinigų žmogus uždirba, kuo daugiau jis išleidžia, tuo daugiau jis turėtų sumokėti mokesčių. Deja, ne visuomet ši taisyklė galioja. Yra daugybė būdų, kaip išsisukti nuo tų mokesčių ir, praktiškai, svarbiausias klausimas yra, kaip efektyviai (prabangos) mokestis yra surenkamas. Jeigu jis yra surenkamas iš visų ir proporcingai, tada tegul jis gyvuoja. Jeigu didesnė našta tenka viduriniajam sluoksniui arba net mažesnes pajamas turintiems žmonėms, nes prabangos prekė gali būti labai skirtinga, tada šis mokestis yra nukreiptas ne socialiai, o visiškai netinkamai”, - Žinių radijo laidoje „Tikrasis motyvas“ sakė J. Rojaka
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis mano, kad užuot svarsčius, kaip apmokestinti prabangą, reikėtų galvoti, kaip didinti mokesčių mokėtojų skaičių. Pasak jo, mažesniuose miesteliuose mokesčių nemokančių, o iš valstybės išmokas gaunančių gyventojų yra bene 70 proc. Be to, nuo 2010 m. pavasario per metus mokesčių mokėtojų esą sumažėjo kone 50 tūkst.
„Jei pasižiūrėti į mokančiuosius mokesčius Lietuvoje, tai jų skaičius yra tolydžio mažėjantis. <…>Užuot kalbėjus apie tai, kad reikia apmokestinti prabangą, reikia plėsti mokančiųjų mokesčius bazę – įtraukti kuo daugiau žmonių į mokesčių mokėtojų sąrašą”, - sakė R. Dargis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva primena, kad Lietuvoje būta bandymų akcizo mokesčiais apdėti prabangos objektus, pvz., prabangius automobilius, aukso ir sidabro gaminius, netgi kavą ir šokoladą, tačiau šių mokesčių administravimo išlaidos buvusios didesnės nei ekonominė nauda.
