Dauguma žmonių tirtose šalyse sakė, jog jie daugiau nebevalgo tokio paties maisto kaip valgė prieš porą metų – 39 proc. dėl to kaltina augančias kainas, o 33 proc. nurodo su sveikata susijusias priežastis.
Tyrimą 17-oje šalių, tarp jų – JAV, Rusijoje, Indijoje, atliko tarptautinė pagalbos agentūra „Oxam“.
Tyrimas atskleidė ir globalizacijos poveikį maitinimuisi – makaronai ir pica yra tarp trijų populiariausių valgių pasaulyje.
„Mūsų maistas keičiasi greitai ir daugeliui žmonių į blogesnę pusę, – sako Jeremy Hobbsas, „Oxfam“ vykdomasis direktorius. – Daugybė žmonių, ypač vargingose pasaulio šalyse, valgo mažiau arba prasčiau dėl kylančių maisto kainų.“
Pasak JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos ekonomisto Abolrezos Abbassiano, žmonės skurdesnėse šalyse jau valgo tik kartą per dieną.
„Kai kainos auga, žmonės visas pajamas išleidžia maistui, – CNN sakė A. Abbassianas. – Jie negali turėti daugiau pajamų, todėl vienintelis dalykas, kurį jie gali daryti, – valgyti mažiau ar daugiau prastesnį maistą.“
Tikimybė, kad maisto kainos iki 2020 m. sumažės, yra labai menka. Visų pirma dėl fundamentalių pokyčių globalioje žemės ūkio rinkoje stygiaus.
Pasak A. Abbassiano, viena to priežasčių – penki milijardai gyventojų pasaulyje, kurie nėra žemiau skurdo ribos.
„Tokios aukštos kainos gali neatrodyti aukštos žmonėms kylančiose ekonomikose, taigi jie gali toliau pirkti, ir todėl negalima kainų normalizuoti“, – sakė A. Abbassianas.
Jo teigimu, pavojus yra tas, kad šie žmonės perka nepaisydami kainos ir taip kelia maisto kainas žmonėms, kurie jo negali sau leisti dar labiau.
Pasak A. Abbassiano, kadangi laisvos rinkos maisto sistema negali rūpintis skurdžiausiais pasaulio žmonėmis, vienintelis sprendimas – teikti pagalbą subsidijuojant maisto kainas tiems, kurie gyvena žemiau skurdo ribos.
G-20 žemės ūkio ministrai kitą savaitę turėtų susitikti Paryžiuje ir diskutuoti apie maisto kainas. Nors ankstesni susitikimai davė mažai naudos, A. Abbassianas mano, kad šįkart bus kitaip.
Anot A. Abbassiano, G-20 šalys pagaliau „suprato, kad maisto kainos yra problema, ir ji negali būti išspręsta įsipareigojimais ir tuščiais pažadais“.
