Daugiau nei pusė apklaustųjų teigia taupantys „juodai dienai“ ir nenumatytiems atvejams. Lietuviai linkę taupyti didesniems pirkiniams, tokiems kaip automobilis, būstas ar namų įranga, o estai dažniausiai taupo būsto renovacijai ar vaikų poreikiams. Latviai dažniau nei kaimynai taupo senatvei. Naujam būstui labiausiai taupo lietuviai – 15 proc. , Estijoje – kas dešimtas iš turinčiųjų santaupų, Latvijoje - 6 proc.
Lietuvoje bedarbių skaičius siekia apie 240 tūkst., kas yra beveik kas dešimtas Lietuvos gyventojas skaičiuojant ir vaikus, pensininkus, studentus.
„Santaupos gali būti ir du šimtai litų. Gyventojai mano, kad tai yra jų santaupos. Anksčiau klausdavome, kiek gali iš jų išgyventi, gyventojai atsakydavo, kad savaitę. Tai labai nedaug“, - kodėl daugiau nei pusė gyventojų atsakė turintys santaupų, aiškino „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Ji perspėja, kad dar ne laikas atsipalaiduoti ir, pasidavus optimizmui, pradėti išlaidauti. Ekspertų rekomendacijomis, juodai dienai atidėtas fondas turi siekti nuo trijų iki šešių mėnesių šeimos pajamų: priklausomai nuo to, kiek šeimoje yra dirbančių, kokios galimybės greitai susirasti panašų darbą, kiek išlaikytinių, paskolų ir pan.
„Svarbus ir įspėjantis dalykas Lietuvai yra tai, kad gyventojai mano, kad gali išleisti daugiau. Mes turime gyventojus pirmiausia paskatinti susikurti tvarią padėtį, nes dar ne laikas pradėti mažinti santaupas. Kaupimas vaikams ir pensijoms nėra didelis (...). Gyventojai, naudodami santaupas, ne visai atsargiai elgiasi, negalvodami apie ilgalaikį tvarumą“, - kalbėjo O. Bložienė.
Baltijos šalių gyventojų santaupų tyrimą 2011 m. balandžio ir gegužės mėnesiais atliko „Spinter tyrimai“ kartu su „Data Serviss“ Latvijoje ir „Turu Uuringute“ Estijoje. Naudojant standartinį klausimyną buvo tiesiogiai apklausta maždaug po 1000 gyventojų.
