Visų pirma nesame vien pigiausią produkciją importuojanti šalis. 2010-aisiais Lietuvos eksportas pasiekė visų laikų rekordą ir pakilo į neregėtas aukštumas – lietuviai užsienio rinkose pardavė prekių už 54,3 mlrd. litų, t. y. 33,2 proc. daugiau nei 2009 m. Kur kas mažiau produkcijos įsivežėme, ir nors ekonomistai vertina šį disbalansą kaip neigiamą reiškinį bei vadina užsienio prekybos deficitu, tai verčia mus didžiuotis.
Trąšos – po visą pasaulį
Nepriklausomybės laikotarpiu suklestėjo lietuviškų trąšų gamyba ir, žinoma, eksportas – lietuviškos PET trąšos užima nemažą dalį rinkos Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, neseniai didžiausia lietuviškų trąšų pirkėja tapo Indija. Pavyzdžiui, Kėdainių įmonė „Lifosa“ trąšas parduoda 30 šalių, o Lietuvoje jų pardavimas sudaro tik apie 1,4 proc. bendros apyvartos.
Nors su „Ikea“ ženklu, tačiau daugelis šalių gyventojų perka lietuviškus baldus. 14,1 proc. lietuviškų baldų nuperka Švedija. Lietuviška baldų pramonė beveik nepajuto nuosmukio ir sunkiausiais laikais tempė“ visą eksportą.
Lietuvoje veikia vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“. Pernai ši įmonė dyzelino ir benzino užsienyje pardavė 49,4 proc. daugiau nei užpernai.
Mūsų tekstilės pramonė sėkmingai konkuruoja su kinais, kalbama, esą Vakarų verslininkai yra linkę vertinti tai, kad lietuviai dirba kokybiškiau ir lanksčiau, be to, Lietuva yra arčiau. Mūsų šalies tekstilės pramonė randa vis daugiau pirkėjų ne tik Europoje, bet ir Rytuose bei Afrikos valstybėse. Šiai pramonės šakai tai leido padidinti eksportą 22,8 proc. Praėjusiais metais buvo eksportuota 90 proc. Lietuvoje pagamintų tekstilės gaminių.
Pirmauja Vokietija
Per praėjusius metus labiausiai didėjo eksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis – jis buvo 52,9 proc. didesnis nei užpernai. Eksportas į Europos Sąjungos (ES) šalis išaugo 26,6 proc.
Daugiausia prekių Lietuva išveža į Vokietiją, Lenkiją, Latviją, Jungtinę Karalystę ir Rusiją.
Sėkmingiausiai prekiaujame su Vokietija – prekyba su šia šalimi sudaro 88 proc. mūsų eksporto. Pagrindinės eksporto prekės – plastikas, PET ruošiniai, baldai, trąšos, laivai, mėsos gaminiai, pienas. Vokietija yra didžiausia lietuviškų mašinų ir įrenginių pirkėja (12,5 proc.). Be to, Lietuva – pagrindinė Vokietijos prekybos PET gaminiais partnerė. Lietuva į didžiausių tiekėjų šešetuką yra įrašyta ir pagal baldų bei dviračių pardavimą. Pernai Vokietijoje ypač paklausūs tapo lietuviški svetainės ir miegamojo baldai – jų eksportas išaugo trečdaliu. Dviračių eksportas šoko 60 proc.
Į Indiją Lietuva eksportuoja ne tik trąšas, bet ir pieno produktus. Su Indija sėkmingiausiai bendradarbiauja „Rokiškio sūris“, tačiau eksportuoja ar rinkų dairosi ir kitos įmonės.
Daugiausia lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksportuojame į Rusiją. Ten lietuviškos daržovės ir pieno gaminiai, ypač sūris, turi milžinišką paklausą. Beje, ji nemažėja.
Įsivežame ir maistą
Į Lietuvą daugiausia įvežama degalų (dyzelino, suskystintų dujų), mineralinių produktų, mechaninių įrenginių, elektros įrangos, chemijos produktų.
Didžiausia importo partnere išliko Rusija (32,6 proc. viso importo). 10 proc. rinkos pernai užėmė Vokietija (kaip jau minėta, ji yra svarbi ir eksporto partnerė). Daugiau kaip pusę importo prekių sudaro ES šalių produktai.
Tačiau yra ir tendencijų, kurios mums garbės nedaro. Nors ekonominiu požiūriu visiškai suprantama, kad įmonės ieško pigesnės produkcijos, vis dėlto, atsižvelgiant į tradicijas, atrodo keista, jog į Lietuvą įvežama didžioji dalis kiaulienos. 2010 m. duomenimis, kiaulienos į Lietuvą įvežė 60 įmonių. 40 iš jų yra mėsą perdirbančios įmonės, įvežusios 94 proc. visos kiaulienos.
Pagal 2010-ųjų sausio mėnesio duomenis, 29 proc. kiaulienos į Lietuvą buvo įvežta iš Vokietijos, 25 proc. – iš Lenkijos, 17 proc. – iš Belgijos, 13 proc. – iš Danijos, 10 proc. – iš Olandijos ir 6 proc. – iš kitų šalių. Iš Lenkijos kiaulieną veža 43 mėsos vežėjai.
Į Lietuvą įvežama beveik trečdalis mūsų suvalgomos paukštienos, beveik pusė – iš Lenkijos, kur tebetaikomas lengvatinis PVM tarifas. Tai mūsų mitybos įpročiams ir paukštininkystei gresia rimtais nemalonumais.
Į mūsų šalį iš ES narių, daugiausia iš Latvijos, įvežama vis daugiau žaliavinio pieno.
Nors turime savo farmacijos pramonę, didžiąją dalį vaistų taip pat įsivežame. Pavyzdžiui, Slovėnijoje, Kroatijoje ir Lenkijoje vietinės gamybos vaistai sudaro nuo 30 iki 70 proc. rinkos. Lietuvoje farmacijos pramonės vaidmuo – nepalyginamai menkesnis: medikamentų importas daugiau kaip 13 kartų viršija mūsų šalies vaistų gamintojų produkcijos eksportą.
Daugiausia įsivežame įvairių vaisių ir riešutų, uogų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, įvairių maisto produktų kūdikiams, kavos ir arbatos ekstraktų, padažų.
Iš ES šalių daugiausia įvežama vaisių, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, mėsos, daržovių, pieno. Didelę dalį importo iš trečiųjų šalių sudaro žuvys, vaisiai ir riešutai, tabakas ir cigaretės, aliejus, daržovės, cukrus ir konditerijos gaminiai iš cukraus. Pernai daugiausia maisto produktų buvo įvežta iš Lenkijos.
Didžiausia rinka
ES – apskritai didžiausia pasaulio prekiautoja, kurios importas ir eksportas sudaro 20 proc. pasaulio importo ir eksporto. ES svarbiausia eksporto (taip pat ir importo) partnerė – JAV. Sąjunga daugiausia eksportuoja mašinų ir automobilių pramonės produkcijos (48 proc.), kitų pramonės gaminių (27 proc.), chemijos produktų (15 proc.). Išvežama apie 5 proc. maisto produktų.
ES taip pat daugiausia importuoja mašinų ir automobilių pramonės gaminių (38 proc.) bei kitų pramonės gaminių (28 proc.). Importo struktūroje trečią vietą užima energetikos ištekliai ir žaliavos. Maisto importas yra panašios apimties kaip ir eksportas.