Tai reiškia, kad netekus vieno iš šeimos maitintojų artimieji turėtų staiga spręsti klausimą, iš kur gauti pinigų – būstui, vaikams išlaikyti, paskolų įmokoms ar kitiems gyvenimo poreikiams. Šis plano „o kas, jeigu“ neturėjimas dauguma atvejų pakirstų šeimos stabilumą – tiek emocine, tiek finansine prasme.
Gyvenantiems „nuo algos iki algos“ finansinė apsauga – prabanga?
Visuomenėje labai gajus požiūris, kad nėra iš ko atsidėti pinigų nenumatytiems atvejams. Tačiau tai reiškia, kad žmonės, gyvenantys „nuo algos iki algos“ visiškai atsiduoda į likimo rankas ir rizikuoja likti be jokių finansinių šaltinių arba net su skolų šleifu. Žmonės, neturintys laisvų lėšų taupymui, turėtų apsvarstyti kitas galimybes. Gal rinktis tik gyvybės draudimo apsaugą, kuris nekaups pinigų tolimai ateičiai, bet padėtų „ekstra“ atveju – draudimo apsauga be kaupimo yra labai nebrangi. Gal įsivertinti, ar ištikus nelaimei galima parduoti turimą būstą ir išsikelti į mažesnį. Matome, kad nedideles pajamas gaunantys žmonės vis tiek neatsisako rūkymo ar važinėjimosi automobiliu, nors kuro kainos auga, tačiau artimųjų apsaugojimas atrodo prabangos dalyku. Manau, tai prioritetų klausimas.
Planas nenumatytiems atvejams
Noriu atkreipti dėmesį, kad plano „o kas, jeigu“ nusimatymas jau iš dalies yra finansinė apsauga. Kol kas lietuviai neturi praktikos, kada imti galvoti apie artimųjų apsaugojimą ir kur ieškoti sprendimų. Kartais užtenka tiesiog vieno iš šeimos narių klausimo „ką reiktų daryti, jei likčiau vienas? Ar turiu santaupų „kojinėje“ ar banke, ar gaučiau draudimo išmoką, ar turiu užgyvento turto, kurį galėčiau parduoti, ar galėčiau prašyti giminaičių pagalbos?“. Kitaip tariant, finansinė apsauga – tai pinigai, kuriuos šeima naudotų, jei netektų reikšmingos dalies pajamų. Ir tokių klausimų šeimoje iškėlimas yra ne tik įžanga jos finansiniam apsaugojimui, bet ir tarpusavio santykių, pasitikėjimo vieni kitais stiprinimui.
Finansinė apsauga nėra ilgalaikis taupymas
Lietuvoje labai daug žmonių artimųjų finansinę apsaugą yra linkę susieti su taupymui skirtais produktais – kaupiamuoju draudimu ar papildomos pensijos kaupimu. Noriu pabrėžti, kad investiciniai produktai skirti ilgam laikotarpiui arba kaupimui ir neturėtų tarnauti kaip finansinė apsauga nelaimės atveju. Be to, per trumpą laiką žmogus nesukaups pakankamai pinigų, kurie pagelbėtų esant reikalui. Kitaip tariant, finansinė apsauga yra sprendimai, kurie suteiktų realią naudą „čia ir dabar“.
Finansai – jautri tema šeimose
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė yra pastebėjusi, kad finansinės apsaugos stokos problemą lemia dar dvi priežastys – pirma, Lietuvoje žmonės apskritai dar tik mokosi atsakingai planuoti finansus, antra, jie nelinkę kalbėtis finansiniais klausimais tarpusavyje.
Ankstesnių tyrimų duomenimis, didžiausia gyventojų dalis yra sunerimusi dėl mažų atlyginimų ir didėjančių kainų, tačiau tik nedaugelis žiūri į tolimesnę ateitį. Vadinasi, finansinė atsakomybė prieš savo šeimą ilguoju laikotarpiu dar nėra labiausiai rūpimų klausimų sąraše. Visgi atsarginio plano užtikrinimas turėtų būti toks pats svarbus kaip esamų poreikių įsivertinimas.
Taip pat įvairios apklausos parodė, kad dažniausiai poros pykstasi dėl pinigų, netgi pavydui tenka tik antra vieta. Natūralu, kad kartu apsigyvenę žmonės susiduria su klausimais – kaip dabar paskirstyti finansus, kaip dalintis. Įpratę gyventi savarankiškai, šeimoje turi pagalvoti ir apie kito žmogaus norus, poreikius ir netgi baimes. Labai svarbu, kad šeimos ar partneriai imtų labiau kalbėtis ir atsakingiau planuoti bendrą biudžetą.
Jei iš naujo įvertinsime savo prioritetus, atsakomybę kitam žmogui – partneriui, vaikams, tėvams, drauge pagalvosime apie planą „o kas, jeigu“, turėsime saugesnes šeimas ir stipresnę visuomenę, ko dabar šaliai labai reikia.
