Įsipareigojimas numato milijonines baudas bet kokiam akcininkui, ne tik tokį įsipareigojimą pasirašiusiam ir pažeidusiam, bet net ir nepažeidusiam.

Įsipareigojimo tekste, kurį prieš savaitę patvirtino AB "Lietuvos telekomas" generalinis direktorius Tapio Paarma, esama teiginių, prieštaraujančių ne tik sveikam protui, bet ir Lietuvos Civiliniam kodeksui bei Lietuvos įstatymams, teigiama pranešime spaudai.

Pavyzdžiui, bendrovė reikalauja, kad akcininkas atlygintų bendrovei nuostolius dėl Įsipareigojimo pažeidimo nustačiusi net ne patį "faktinio pažeidimo faktą", bet ir "realiai grėsusio Įsipareigojimo pažeidimo faktą", bei sumokėtų milijoninę baudą. Be to, bendrovė reikalauja, kad akcininkas įkeistų turtą, pateiktų laidavimus ir garantijas, kurie rodytų, kad akcininkas pajėgus sumokėti baudą.

LT akcininkas Kęstutis Kupšys, kol kas nutaręs nepasirašyti po tokiu prieštaraujančiu įstatymams ir plėšikišku įsipareigojimu, civilinėje byloje gina savo teises susipažinti su bendrovės valdybos posėdžių protokolais. Akcinių bendrovių įstatyme numatyta kiekvieno akcininko teisė susipažinti su tokiais dokumentais, pateikus raštišką pasižadėjimą saugoti komercines paslaptis. Deja, LT generalinio direktoriaus Tapio Paarma vadovaujama administracija jau beveik metus atsisako patenkinti daugkartinius akcininko prašymus.

Finansų makleris Kęstutis Kupšys spėja, kad įsipareigojimo tekstas specialiai surašytas taip, kad smulkiems akcininkams nekiltų nė menkiausias noras domėtis AB "Lietuvos telekomas" vidiniais reikalais, ir vertina tai kaip eilinį akcininko teisių pažeidimą, dirbtinai sudarant jam kliūtis gauti informaciją apie bendrovę. Todėl akcininkas neatmeta galimybės dėl administracijos veiksmų dar kartą kreiptis į teismą dėl administracinės bylos iškėlimo ir pasiekti, kad LT vadovui būtų paskirta bauda. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas akcininkų teises pažeidusiam įmonės vadovui numato nuo dviejų iki dešimties tūkstančių litų baudą, o už pakartotinį pažeidimą galimas nušalinimas nuo pareigų, sakoma pranešime.

"Dėl priešiškų kai kurių akcinių bendrovių vadovų veiksmų smulkieji Lietuvos investuotojai gali visiškai prarasti norą investuoti į biržoje kotiruojamus vertybinius popierius", sakė Kęstutis Kupšys. Anot maklerio, Lietuvos piliečiai valdo tik apie 10 procentų maklerių sąskaitose apskaitomų akcijų, ir ši dalis vis mažėja. Jo manymu, tokį privačių asmenų pasyvumą akcijų rinkoje, be kitų priežasčių, sąlygoja ir neretai sutinkama bendrovių vadovų nepagarba smulkiesiems akcininkams.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją