Pagal optimistiškiausią scenarijų koncepcijos pagrindu parengtas Mažųjų bendrijų įstatymo projektas svarstyti Seimui galėtų būti pateiktas 2011 metų rudenį. Tačiau beveik neabejojama, kad naujas įstatymas sukels daug diskusijų ir derinimas gali užsitęsti.
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotoja, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė sakė, kad MB būtų labai paranki siekiantiesiems pradėti "nedidelį versliuką", nes nereikalautų didelio įstatinio kapitalo. Be to, naujų įmonių apyvarta dažnai būna nedidelė, todėl samdyti buhalterį ar įmonę, kuri tvarkytų finansinę apskaitą, dažnai yra didžiulė prabanga. Šiuo atveju reikėtų tik pildyti nustatytos formos supaprastintą apskaitą.
Tačiau D.Matukienė stebisi, kad kalbos apie naujos formos įmonę trunka jau dveji metai, o konkrečių rezultatų nematyti. "Turbūt trūksta politinės valios, nes prieštaraujančiųjų lyg ir nėra, visi sutinka, kad tokios įmonės reikia", - svarstė smulkiųjų verslininkų atstovė.
D.Matukienė įtaria, kad laiku parengti naujos teisinės formos įmonės koncepciją sutrukdė ideologinės diskusijos: "Juk iš pradžių norėta tai vadinti šeimos įmone. Kadangi nesutariama, kas yra šeima, darbas užtruko..."
"Tokios įmonės statuso seniai reikėjo, nes šiandien, jeigu įsteigsite uždarąją akcinę bendrovę, jums reikės įdarbinti direktorių, porą darbuotojų, buhalterę. Metus jiems mokėsite atlyginimus, valstybei - visus mokesčius, o jeigu neturite sukaupę mažiausiai 100 tūkst. litų, jums nieko nepavyks. Kita vertus, ne kiekvienas nori imti paskolą iš banko ir užstatyti savo vienintelį butą ar namą. Be to, joks bankas neims tokio užstato, kur jis dės gyvenamąjį namą kokiuose nors Pabiržėnuose?" - naujos teisinės formos įmonės reikalingumu neabejoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Veikiančios mažos ir vidutinės įmonės Lietuvoje sudaro 99,3 proc. visų įmonių. Jų sukuriama valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis siekia 60-70 procentų.
