Ekspertė skaičiuoja, kad tokiu atveju trumpam padidėtų mokesčių surinkimas, kol verslas nebūtų spėjęs prisitaikyti, taip pat nežymiai sumažėtų mažiausias pajamas gaunančių asmenų apmokestinimas, nes jiems jau dabar taikoma progresyvinė sistema pagal neapmokestinamą pajamų dydį.
Kiek vėliau dalis lėšų veikiausiai būtų perkeliama į šešėlį, o Lietuva, pritraukusį „Barclays“ ir „Western Union“, sugriautų paslaugų centrams palankios šalies įvaizdį, dėl ko dalis investicijų išsikeltų svetur kartu ir aukštas pajamas gaunantys darbuotojai. Po to sektų išlaidų ribojimas, dėl ko nukentėtų valstybės biudžetas.
„Jeigu mokesčių sistemoje lieka verslo liudijimai, skirtingas autorinių sutarčių, individualios veiklos apmokestinimas, dalis lėšų tikrai keliaus į visišką šešėlį, tikrai neskatins įmonių pereiti iš vokelių atgal į oficialų apmokestinimą ar į mažiau apmokestinamas veiklas“, - įsitikinusi K. Kriščiūnaitė. Užsienio investuotojai, dažniausiai teikiantys paslaugas, veikiausiai išsikeltų į kitas šalis, nes čia paprastai dirba aukštas pajamas gaunantys darbuotojai.
Anot K. Kriščiūnaitės, progresinių mokesčių diskusija potencialius investuotojus verčia galvoti ir nukelia jų apsisprendimą.
„Kiekvienas toks sujudėjimas užstabdo sprendimo priėmimą. Lietuva jau pasigadino įvaizdį, kai buvo panaikintos lengvatos akcijų pardavimui ir kai buvo pakeltas pelno mokesčio tarifas ir socialinis mokestis. Tai rodo, kad valstybė neapsisprendusi, kokią politiką taikyti“, - teigė K. Kriščiūnaitė.
Trečiajam etape, anot ekspertės, sumažėtų mokesčių surinkimas, Lietuva prarastų stabilios mokesčių jurisdikcijos reputaciją ir užsienio investicijas ir progresinių mokesčių ribos vėl būtų mažinamos, kas mažintų mažiausiai uždirbančių pajamas.
Pagal pasaulines mokesčių tendencijas, per paskutinius šešerius metus iš 183 analizuotų valstybių daugiau nei pusė sumažino mokesčių naštą verslui arba supaprastino mokesčių skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, buvo mažinamos progresinių mokesčių viršutinės ribos, Vengrija perėjo prie proprocinių mokesčių.
Pasak K. Kriščiūnaitės, pastaruoju metu matyti, kad valstybės vis noriau pereina nuo tiesioginių prie netiesioginių mokesčių, o PVM auga daugelyje šalių ir ši tendencija turėtų išlikti.
„Taigi jei yra noras labiau apmokestinti turtingesnius, pakėlus netiesioginius mokesčius, tokius kaip PVM, akcizai ir pan., jie jų sumokės daugiau, nes išleidžia daugiau“, - sakė ji. 156 valstybės tokį mokestį turi, dar septynios ketina jį įsivesti.
„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad alternatyva progresiniams mokesčiams gali būti turto mokestis kartu darbo jėgos mokesčių mažinimu.
Jis skaičiuoja, kad Lietuvoje darbo mokesčiai lygūs Švedijai ir didesni nei Danijoje, o Lietuvoje minimalią algą uždirbantis darbuotojas sumoka apie 35 proc., jei užmokestis viršija 3150 Lt prieš mokesčius - 42 proc.
N. Mačiulis teigia, kad alternatyva dabar svarstomai progresinių mokesčių idėjai galėtų būti turto mokestis, jei darbo apmokestinimas tuo pačiu smarkiai sumažėtų.
„Bent jau dvigubai turi būti mažinama darbo mokesčių našta, o už nekilnojamąjį turtą įvedamas vieno procento mokestis. Dirbantiems žmonėms tai apsimokės, papiktins tik gyvenančius iš pašalpų“, - teigia ekonomistas.
