Lietuvoje senatvė labai dažnai siejama su gerokai suprastėjusiu gyvenimu. Šiek tiek vilčių buvo suteikę 2004-aisiais veiklą pradėję II pakopos privatūs pensijų fondai (PF), tačiau orios senatvės viltys labai greitai išgaravo. Kitaip ir negalėjo būti, nes esant dabartinėms sąlygoms privačių fondų vaisius galės skinti tik daug uždirbantys šalies piliečiai, o neturtingųjų senatvės dabar veikianti sistema nepalengvins.
Pirmaujame tarp atsiliekančiųjų
II pakopos pensijų fondų valdytojai neslepia, kad esant 2 proc. atskaitymams į privačius fondus naudos gaus tik nedidelė dalis šalies piliečių. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje II pakopos pensijų fondai buvo sukaupę 3,854 mlrd. Lt, arba vidutiniškai po 3 720 Lt vienam dalyviui. Kaimynų rezultatai geresni – vidutiniškai vienam lenkui tenka po 12 268 Lt, estui – 5 780 Lt, slovakui – 7 537 Lt. Mažiau nei lietuviai ES rinkoje sukaupė tik latviai – po 3 361 Lt, bulgarai – po 1 388 Lt ir rumunai – po 615 Lt.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad 2050 m. išėję į pensiją nekaupiantieji papildomos pensijos II pakopos pensijų fonde tegaus 33 proc. vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją, o kaupiantiesiems pensija išaugtų iki 40,6 proc. vidutinio atlyginimo. Nedidelė paguoda. Štai jau dabar Vengrijoje vidutinė pensija siekia 40 proc. atlyginimo, JAV, Prancūzijoje ir Lenkijoje – 50 proc., o Vokietijoje – net 70 proc. Tik kaimyninėje Rusijoje pensijos dydis tesiekia 27 proc. atlyginimo, dar prastesnė ir iš esmės nebekontroliuojama padėtis klostosi Baltarusijoje.
„Valstybė, įsipareigojusi dalį įmokų pervesti į būsimų pensininkų sąskaitas, pritrūkusi lėšų dabartinėms socialinėms išmokoms, lengva ranka dviem trečdaliais sumažino lėšas, skiriamas būsimų pensijų kaupimui. Tad žmonės palikti visiškoje nežinioje: jeigu gyventojas kaupia privačių pensijų fonduose, jam ne tik sumažinama papildoma „Sodros“ pensijos dalis, bet ir nepakankamai kaupiama dalis gyventojo privačiame pensijų fonde“, – stebisi Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Pasak pensijų fondų valdytojų, atskaitymai turėtų siekti nors 10 proc. Tada gyventojai galėtų sukaupti oriai senatvei pakankamą sumą.
Be jokių tyrimų ir prognozių
II pakopos pensijų fondų veikloje dalyvauja per 1 mln. šalies gyventojų. Kiek jų dalyvautų, jeigu jau 2004-aisiais būtų žinoję, kad atskaitymai tesieks 2 proc.?
„Vyriausybė apgavo daugelį piliečių, nes pasirašydami sutartis jie tikėjosi, kad atskaitymai į PF sieks mažiausiai 5,5 proc., o ateityje ir 10 proc., tačiau nei buvusi, nei dabartinė valdžia neprisimena pažadų“, – sako UAB „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius Ramūnas Stankevičius.
Dėl pasaulinės finansų krizės gerokai suprastėję pensijų fondų rezultatai kursto kraštutines reformos idėjas. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas sako, kad dabar liko dvi galimybės – arba sudaryti privatiems pensijų fondams alternatyvą, arba juos apskritai likviduoti. Ar atlikti skaičiavimai, sudarytos prognozės?
„Nereikia jokių tyrimų. Esu įsitikinęs – jeigu šiuo metu paskelbtume apie galimybę grįžti į „Sodros“ sistemą, tai per 70 proc. piliečių sugrįžtų. Nuostoliai? Ką padarysi. Tokiu atveju valstybei būtų sugrąžinti turimi vertybiniai popieriai. Tarkime, kad kiekvienas dalyvis prarastų po 2–3 tūkst. Lt, tačiau tai geriau negu patirti dar daugiau nuostolių“, – svarsto A.Sysas.
Siūlo steigti valstybinį pensijų fondą
Diskusijose išsakoma ir daugiau pasiūlymų.
„Jeigu nesiryžtume II pakopos fondų likviduoti, tai būtų veiksminga įkurti alternatyvų valstybės valdomą II pakopos fondą. Kokia nauda? Tada paaiškėtų realios paslaugų kainos. Esu įsitikinęs, kad nemažai gyventojų pasirinktų būtent valstybės valdomą pensijų fondą, o privatūs pensijų fondai būtų priversti dirbti efektyviau“, – svarsto A.Sysas.
„MP Pension Funds Baltic“ vadovas R.Stankevičius iš esmės neprieštarauja tokiam sumanymui: „Jeigu Seimo nariai nori įsitikinti, kad valdyti pensijų fondą ne taip lengva, kaip gali atrodyti, tai tegul pabando. Tačiau jis turi veikti vienodomis sąlygomis.“
Direktorius primena, kad valstybei tokiu atveju tektų nemažai investuoti.
„Patikėkite, tai nelengvas verslas. Toks fondas turėtų samdyti profesionalus ir jiems mokėti rinkos kainomis. Nemanau, kad tokiam fondui sugebėtų sėkmingai vadovauti klerkai iš kurios nors ministerijos“, – įsitikinęs R.Stankevičius.
„Niekas ir nesiruošia valstybės valdomo pensijų fondo dotuoti, tačiau toks fondas tikrai nesiektų kasmet uždirbti po 40–50 mln. Lt pelno. Be to, būtų nauda ir privatiems fondams – jie būtų priversti mažinti mokesčius. Mes jau antrus metus privačius fondus įkalbinėjame mažinti mokesčius, tačiau jie ir toliau visiems diktuoja savo sąlygas. Todėl ir kyla pasiūlymų apskritai likviduoti dabar veikiančius privačius pensijų fondus“, – piktinasi A.Sysas.
Nepasinaudota gera proga uždirbti
Paprastai po krizės vertybinių popierių rinkose fiksuojamas labai stiprus augimas. Taip buvo ir šį kartą. Pernai kai kurios akcijos jau atgavo savo buvusią vertę, tačiau Lietuvoje veikiantys pensijų fondai investuoti galėjo tik pervedamus 2 proc. lėšų, taigi negalėjo pigiai įsigyti vertybinių popierių.
„Kai žmonės pasitikrina, kiek pensijų fonde uždirbo, jie dažnai nusivilia, nes tikėjosi didesnio augimo, tačiau šiuo atveju esame kalti ne mes, bet tie, kurie keičia įstatymus, keičia kaupimo dydžius. Šioje verslo srityje būtinas pastovumas, o jo kaip tik labiausiai ir trūksta“, – daro išvadą R.Stankevičius.
Dabartiniai II pakopos privačių pensijų fondų valdytojai vienu balsu tikina, kad šiuo metu joks privatus investuotojas nedrįstų Lietuvoje steigti II pakopos pensijų fondų. Dėl kokių priežasčių?
„Trūksta pasitikėjimo valstybe. Juk investuotojai nori planuoti, parengti verslo modelį, apskaičiuoti, per kiek laiko investicijos galėtų atsipirkti. Valstybė turėtų aiškiai ir tvirtai pasakyti, kad, net ir keičiantis valdžiai, atskaitymai į pensijų fondus bus konkretūs ir nemažinami, kad administraciniai mokesčiai nebus keičiami nors 10 metų. Gal tokiu atveju atsirastų norinčiųjų Lietuvoje kurti II pakopos pensijų fondus“, – sakė R.Stankevičius.
Pasigenda skaičiavimų
Jekaterina Rojaka, vyriausioji DNB NORD banko ekonomistė
Manau, kad pirmi II pakopos pensijų fondų žingsniai buvo neblogi. Tačiau padėtis pasikeitė dėl krizės. Labai abejoju, ar šiuo metu ketinimai centralizuoti pensijų fondų sistemą įkvėptų gyventojus. Pasitikėjimas valdžios sugebėjimais tvarkyti finansus yra labai sumažėjęs. Be to, pasvarstykime, ką apie tai pamanytų investuotojai iš užsienio. Nacionalizavus verslą daugelis investuotojų pakeistų planus. Apskritai, kol kas įvairūs pasiūlymai tik aptariami, tačiau pasigendu nors menkiausių skaičiavimų, o kol jų nėra, objektyviai vertinti įvairius pasiūlymus neįmanoma. Kita vertus, palikus tik 2 proc. atskaitymus į PF normalios pensijos nesukaupsime.
Atskaitymų didinimą teks atidėti
Kęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas
Suprantu privačių pensijų fondų valdytojų nepasitenkinimą, tačiau dėl finansų krizės atskaitymus į pensijų fondus sumažino ne tik Lietuva, bet daugelis šalių. Kai kuriose šalyse šių fondų veikla net sustabdyta. Tokia realybė – kapitalo rinka patyrė daug nuostolių, labiausiai nukentėjo pensijų fondai. Mano žiniomis, Niujorko ir Čikagos privatūs pensijų fondai patyrė per 3 trilijonus nuostolių. Nukentėjo net Švedijos ir kitų stabiliomis valstybėmis laikytų šalių pensijų fondai.
Apie pokyčius Lietuvoje dar negalime kalbėti – biudžetas kol kas per silpnas, todėl negalime atskaitymų į pensijų fondus didinti iki buvusios 5,5 proc. ribos. Tikėkimės, kad ekonomika augs, kils ir kapitalo rinka, o dabar pensijų fondams siūlyčiau susijungti, sumažinti valdymo išlaidas. Ar galėtų valstybė steigti II pakopos pensijų fondą? Šiam pasiūlymui nepritariu, nes iš tikrųjų tokiais atvejais valdo ne valstybė, bet konkretūs valdininkai, o naudos nelieka. Jie labiau rūpinasi savo atlyginimu ir versliuko reikalais, todėl kyla pavojus prisidaryti daugiau problemų nei naudos.
