Mažiau gyventojų – didesnė skolos kupra kiekvienam, geresnis BVP rodiklis

Mažėjantis gyventojų skaičius turi neigiamų pasekmių ekonomikai - tai reiškia, kad skolos našta, o atitinkamai ir mokesčių našta likusiems gyventojams tik didės. Mažiau tvarios tampa pensijų, sveikatos apsaugos, švietimo sistemos. Vis didesnis išlaikytinių skaičius tenka dirbantiems ir mokesčius mokantiems užimtiesiems, tačiau gerėja formalūs ekonomikos rodikliai – BVP vienam gyventojui ar darbo našumas, teigia DELFI kalbintos ekonomistės.

„DnB Nord“ banko vyr. analitikė Jekaterina Rojaka teigia, kad trys milijonai buvusi psichologinė riba, o išankstiniai duomenys esą gyventojų skaičius trijų milijonų nesiekia, buvo stiprus akibrokštas valdžiai. Jei toliau gyventojų skaičius mažės, gali iškilti sunkumų su pensijų sistema, viešųjų finansų tvarumu, nors BVP vienam gyventojui ar darbo našumas formaliai turėtų išaugti.

„Įtarimą kelia tai, kad praktiškai po surašymo užbaigimo gyventojų skaičius išaugo 300 tūkst. Įdomu, iš kur tas prieaugis atsirado. Akivaizdu, kad labai kruopščiai buvo ieškoma visų gyventojų, nes didžiulis sumažėjimas galėtų pakoreguoti viešųjų finansų ateitį ir kitus makro ekonominius rodiklius“, - DELFI sakė J. Rojaka.

Anot jos, nerimą kelia ir toliau mažėjantis gyventojų skaičius, per pirmus keturis šių metų mėnesius emigravo 18 tūkst., dar 4 tūkst. neliko dėl neigiamo gyventojų prieaugio. Jei tokia tendencija išliks, per šiuos metus Lietuvoje sumažės apie 50-60 tūkstančių.

„Tačiau dėl sumažėjimo „popieriuje“ turėtų smarkiai padidėti bendri rodikliai -BVP vienam gyventojui, darbo našumas. Prognozės dėl darbo jėgos pasirinkimo gali apsunkinti užsienio investicijų pritraukimą, nes jei mažėja darbuotojų, tenka jiems daugiau mokėti. Kalbant apie nekilnojamo turto rinką, tai ji veikiama realios paklausos, nors seną būstą ateityje reikės keisti nauju, o paklausą lems ir gyventojų skaičius“, - kalba J. Rojaka.

Rūpintis imigracija, ir įstaigų optimizavimu

„Vargu ar Lietuva turi ką pasiūlyti naujiems imigrantams palyginti su kitomis labiau išsivysčiusiomis Europos, o ir pasaulio ekonomikomis. Ką daryti? Ne vien noras gauti didesnę algą skatina žmones išvykti iš šalies. Taip, mano nuomone, jaunimo nenoras sugrįžti į Lietuvą susijęs ir su pavyzdžiui sunkiai galimu įsidarbinimu viešajame sektoriuje, kur pažintys, o ne kompetencija neretai tampa pagrindiniu priėmimo į darbą kriterijumi. Korupcija, kurios apraiškas matome daugelyje viešojo sektoriaus sričių yra vienas iš svarbiausių veiksnių išvykti iš šalies“, - teigia „Danske banko“ vyr. analitikė Violeta Klyvienė.

Anot jos, tokios problemos galėtų būti sprendžiamos skatinant imigraciją. Jos nuomone, šalia pensijų sistemos dar viena „tiksinti bomba“ - sveikatos apsauga, nes šiandien įmokos į sveikatos fondą nepadengia realių sąnaudų.

„Emigrantai turi galimybę susimokėjus 72 litų įmoką pretenduoti į nemokamas sveikatos draudimo paslaugas. Tačiau didesnių permainų šioje srityje kol kas nesigirdi. Ne kartą siūlyta pertvarka pereiti prie kaupiamųjų įmokų sistemos pensijų, o ir sveikatos srityje ir toliau skęsta nesibaigiančių diskusijų liūne. Ir galiausiai - žmonių skaičius mažėja, atitinkamai turėtų mažėti ir mokyklų, ligoninių skaičius. Tačiau, vadinamasis tinklų optimizavimas vyksta lėtai, o ir apie pasiektą pažangą informacijos nelabai turime. Vadinasi, negalime atmesti prielaidos, kad riboti valstybės resursai yra švaistomi pustuštiems pastatams išlaikyti, per daug nesirūpinant kokia tų viešųjų paslaugų kokybė. Čia matau ir savivaldos problemą - vietoje to, kad siektų efektyvaus lėšų panaudojimo - neretai tik reikalaujama papildomo finansavimo iš centro“, - tvirtina analitikė.