„Swedbank“ duomenimis, per praėjusius ir šiuos metus neišduota nė 100 tokių paskolų, o vidutinis jos dydis buvo 8 tūkst. Lt.
„Dabar jaunieji stengiasi neimti paskolos vestuvėms, jeigu tai tik įmanoma. Krizė mus visus pamokė. Kol nebuvo krizės, besituokiantys drąsiai ėmė paskolas taip pat ir vestuvėms ir manė, kad lengvai jas atiduos. Kartais iš jaunavedžių girdžiu pasakojimus, kad Petras ir Onutė vestuvėms paėmė paskolą, na, ir nesąmonę padarė. Aš manau, kad iš banko skolintis visą reikiamą sumą yra pakankamai rizikingas žingsnis“, – DELFI sakė vienuoliktus metus vestuvių planuotoja dirbanti D. Sugintienė.
Ji teigia tik galinti nujausti, kurios poros skolinosi pinigus, nes tiesiai savo klientų neklausinėja.
„Gal pernai porą tokių porų ir turėjau, o šiemet iš mano organizuojamų vestuvių gali būti viena tokia pora“, – spėjo vestuvių planuotoja.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad vestuvės apskritai yra vienintelė šventė, kuriai žmonės leidžia daugiau pinigų nei tuo metu leidžia jų finansai. Ji pastebi, kad dabar dažniausiai visas vestuvių išlaidas dengia patys jaunavedžiai, retais atvejais – jų tėvai.
Vidutiniškai vestuvių sąmata yra apie 35-50 tūkst. Lt, tačiau į ją neįeina išlaidos vestuvių suknelei ir žiedams.
Be to, dažnai nuo pradinės planuojamos sumos nukrypstama ir galiausiai vestuvės būna brangesnės nei planuota.
„Iš anksto jaunavedžiams duodu užpildyti anketas, kuriose prašau nurodyti, kiek jie ketina išleisti. Pastebiu tendenciją, kad kiekviena pora už tą pinigų sumą, kurią skiria, įsivaizduoja 1000 kartų gražesnes vestuves. Iškart jauniesiems ir pasakau, kad jų pageidavimai kainuos ne 30 tūkst. Lt, bet 50 tūkst. Lt. Tuomet išeina taip, kad vietoj planuotų 20 tūkst. Lt žmonės išleidžia 30 tūkst. Lt, o tiems, kurie buvo skyrę 50-70 tūkst. Lt viskas galiausiai kainuoja 100 tūkst. Lt. Aš manau, vestuvėms pasiskolinti galima būtų ne daugiau nei 20 proc. to, kas yra suplanuota išleisti“, – savo nuomonę išsakė D. Sugintienė.
Vestuvių planuotoja pripažįsta, kad kainos Lietuvoje yra labai aukštos.
„Kainos yra tikrai nerealiai aukštos. Aš manau, kad taip yra todėl, jog esame maža valstybė su maža paklausa, o visi nori uždirbti per tą trumpą vestuvių periodą. Kitos tautos nedaro jokių problemų ir tuokiasi visais metų laikais, tačiau lietuviai vestuves kelia tik liepos pabaigoje-rugpjūtį“, – pripažino ji.
Prasčiausi metai šiam verslui, anot pašnekovės buvo 2009 m.: vestuvių tais metais vyko 4-5 kartus mažiau, o išlaidos buvo mažiausiai triskart menkesnės nei šiemet.
„2009 m. apskritai buvo juodi metai, beveik nebuvo vestuvių, jos buvo gerokai kuklesnės, o dabar visi lietuvaičiai grįžta kelti vestuves, sąmatos didėja ir mūsų verslas grįžta į 2007-2008 m. lygį. Taip pat šiemet pastebiu, kad labai padaugėjo lietuvaičių, tekančių už užsieniečių“, – pripažino D. Sugintienė.
Beveik pusė gyveno sostinėje
„Swedbank“ banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius DELFI sakė, kad per visus 2010 m. ir 2011 m. pirmąjį ketvirtį neišduota nė 100 paskolų, kurių paskirtis buvo vestuvės. Tokios paskolos sudaro maždaug 0,2-0,3 proc. nuo visų paskolų.
„Vidutinės sumos nesiskiria nuo standartiškai imamų paskolų kitoms paskirtims“, – teigė jis.
Vidutinės vestuvėms išduotos paskolos suma buvo 8 tūkst. Lt, mažiausiai žmonės skolinosi 1 tūkst. Lt, o daugiausiai – 30 tūkst. Lt.
„Duomenų, kiek vestuvėms skolinęsi klientai uždirba, neturime. Tačiau šie klientai niekuo nesiskiria nuo besiskolinančių kitoms paskirtims. Taigi jei paskola suteikiama vienam asmeniui, pajamos reikalingos nuo 850 Lt per mėnesį priklausomai nuo sumos, kurią skolinasi“, – sakė S. Abraškevičius.
40 proc. visų, ėmusių paskolas vestuvėms gyveno Vilniuje.
Nors imant vartojamąją paskolą ją grąžinti galima per penkerius metus, tačiau vidutinis paskolos vestuvėms grąžinimo terminas buvo treji metai. Anot banko atstovo spaudai, paskolos palūkanos nustatomos individualiai.
SEB bankas tvirtino negalįs pateikti duomenų, apie tai, kiek ir kokio dydžio paskolas žmonės ima vestuvėms, nes vartojimo paskolų prašančių žmonių neklausia, kam jie planuoja pasiskolintus pinigus.
„DnB Nord“ bankas taip pat negali išskirti konkrečios statistikos, nes klientų neklausia, kam jie ima vartojamąją paskolą, tačiau bendra tendencija rodo, kad klientai šiuo metu skolinasi kur kas apdairiau nei iki krizės.
„Mes matome, kad skolinimasis yra tapęs gerokai atsargesnis ir racionalesnis. Žmonės yra pasimokę iš situacijos. Dabar dažniau vartojimo paskolos imamos būsto įrengimui, regionuose jos imamos kaip priedas prie turimų pinigų būstui pirkti. Žmonės dažniau susilaiko nuo paskolų atostogoms ar įvairioms šventėms. Prieš krizę prašančių vartojimo paskolų padaugėdavo artėjant vasaros atostogoms, prieš šventes. Dabar tai daroma kur kas rečiau“, – DELFI komentavo banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai susituokė 18,7 tūkst. porų, tai 1,9 tūkst. mažiau nei 2009 m.
