„Tikrai lietuviai nėra tinginiai, nes kai jie nuvažiuoja dirbti į kitą šalį, juos giria už tai, kad jie labai darštūs, bet ten jiems sudaromos darbo sąlygos ir normalus darbo užmokestis“ , - teigė parlamentaras.
Tad kodėl Lietuvoje per 2009-2010 metus funkcionuojančių darbo vietų sumažėjo 72 tūkstančiais?
„Tie 72 tūkst. susidarė, kadangi Lietuvoje veikiama kitaip nei kitose ES šalyse, kuriose pirmiausia skatinamas verslas, kuris išsaugo darbo vietas arba kuria naujas. Lietuvoje, pasižiūrėkite, pranešama apie investicijas: štai buvo paskutinis pranešimas, kad 15 mln. Lt skiriama internetinei plėtai. Bet nerasite nei viename pranešime pasakyta, kiek darbo vietų ši investicija išsaugojo arba sukūrė naujų“, - dėstė A. Sysas.
Anot parlamentaro, ne stebuklinga išeitis yra ir užsienio korporacijų atėjimas į Lietuvą. „Kai ateina didelės korporacijos, žmogui yra viltis, kaip pasakoje, kad ateis dar viena didelė kompanija ir galbūt jis pateks tarp tų 450 žmonių, kuriuos priims į tą firmą. Ir Lietuvos mokesčių mokėtojai sumokės 5 mln. Lt paramai, ir dar iš europinių pinigų sumokėsime už darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Tai nežinau, ar tie pinigai, patekę į lietuviškas firmas, nesukurtų tokių pačių darbo vietų“, - kalbėjo A. Sysas.
„Esmė ta, kad Lietuva neturi sistemos investicijų pritraukimui. Mes visada vilkomės uodegoje, ir niekuomet nebuvome pakilę aukščiau priešpaskutinės vietos. Dabar investicijos ateina santykinai labai nedidelės, o jeigu tai finansinės investicijos - tai trumpalaikės. Ir tai nedaro įtakos darbo rinkai. Atėjimas kompanijų, kurios kuria ilgalaikes darbo vietas, jos įtakotų ir reikšmingus pasikeitimus“, - aiškino Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis.
Anot verslininko, Lietuvoje nuolat daroma svarbi klaida: manoma, kad galima užleisti „ligas“. „Tai reiškia: nepritraukti kapitalo, nesidomėti, kas vyksta pasaulyje, neskatinti žmonių dirbti patiems sau ir užsidirbti. Privačiai sau dirbančių žmonių Europoje yra 4 kartus daugiau nei Lietuvoje, - sakė R. Dargis. - Mes nerasime vienos auksinės piliulės, sprendimo. Bet visos problemos yra aiškiai identifikuotos, bet nėra politinės valios jas spręsti“.