Ar mityba kaulais ir kruopomis nepažeidžia oraus gyvenimo principo, kurį mums garantuoja Konstitucija? Teisininkai mano, kad lietuviai jau galėtų bylinėtis su Lietuva.
Naujausi SEB grupės ekspertų "Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgos" tyrimai rodo, kad vienas namų ūkis Lietuvoje per savaitę maisto produktams prekybos centruose išleidžia vidutiniškai 130 litų. Tai - apie 3 kartus mažiau, esant panašioms maisto produktų kainoms, negu išleidžia Danijos, Švedijos ar Anglijos gyventojai.
Tyrimas rodo, kad netgi didėjant kainoms, žmonės maistui ketina išleisti tą pačią pinigų sumą. "Išlaidos maistui per dvejus trejus paskutinius metus lieka vienodos, vadinasi, versdamiesi per galvą lietuviai sugeba išleisti tiek pat, nors maisto produktų kainos ir didėja. Vadinasi, jie turi mažinti arba produktų kiekį, arba bloginti kokybę", - sako "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
„Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad mūsų valstybė yra socialiai orientuota - tai reiškia, kad ji turi priedermę prisiimti tam tikrų įsipareigojimų naštą. Kita vertus, tas solidarumo principas sujungiamas su asmenine individualia atsakomybe už savo likimą.
Riba, ką valstybė privalo padaryti, sunkiai nustatoma. Konstitucijoje yra nuostata, kad asmuo turi teisę į teisingą atlyginimą. Kas tas teisingas, orumo nežeminantis atlyginimas? Ar 800 litų - tai riba, siejama su minimaliu orumo užtikrinimu? Ar žemina orumą, kai visą gyvenimą dirbęs neišgyvena iš pensijos?
Ar maitintis kruopomis ir kaulais - jau žemiau orumo ribos? Viena, orumas - vidinės žmogaus savijautos klausimas. Tačiau jei žmogui trūksta visaverčio maisto, yra pažeidžiamas ne tik jo orumas, bet daug svarbiau - teisė į jo fizinį integralumą. Nes tinkamai nesimaitinant, žmogaus sveikata silpsta, o pensija, kuri jam tikrai neleidžia normaliai maitintis, teisiškai galėtų būti prilyginta žmogaus žalojimui”, - komentuoja teisininkas Petras Ragauskas.
