Vieni prekiavo be aparatų, kiti neprekiavo iš viso. Tačiau į savaitės pabaigą situacija ėmė rimti, o prekiautojai – pamažu sugrįžti į turgus. Vyriausybė, įvesdama kasos aparatus, tikisi surinkti 60 mln. litų papildomų mokesčių, todėl nusileisti neketina. Ar tai pavyks, paaiškės po metų.
Bet šiandien jau kyla klausimas, kodėl Vyriausybė tokios pačios tvarkos neįvedė ne maisto produktams, kodėl sumaištis ir triukšmas praslinko pro valstybinės svarbos statusą turinčių Gariūnų prekeivius.
Turguose – tuštėjimo metas. Tiesa, laikinas. Prieš kasos apartus protestavę turgaus prekeiviai pamažu grįžta į darbo vietas. Nors nurodymą prekiaujant maistu turėti kasos aparatą dar vienas kitas boikotuoja, praneša LTV naujienų laida „Savaitė“.
„Nesu įsitikinęs, kad patys prekeiviai turguose buvo savarankiški prekeiviai, kad tai nėra ar nebuvo pavyzdys, kad dalis tų prekiautojų ar tų pačių turgaus savininkų buvo samdomi“, – teigė Premjeras Andrius Kubilius.
„Vis tiek reikia dirbti, uždirbti. Turim visi šeimą, vaikus. Vis tiek bus kasos aparatai turguje“, – kalbėjo turgaus prekeivė.
„Man net patinka su juo dirbti. Žmonės turi čekį, jie žino, kiek užmokėjo ir už ką. Jie tikrai patenkinti“, – sakė kita turguje dirbanti moteris.
Regis, į turgų grįž ne visi. Mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad kas aštuntas, prekiaujantis su verslo liudijimu, vis tik nepasinaudojo galimybe kasos aparatą įsigyti su 100 proc. kompensacija.
Likusius dirbti turguje Mokesčių inspekcija žada griežčiau tikrinti jau kitą savaitę. Naujos tvarkos nepaisantiems grės 1 tūkst. litų bauda, už pakartotinį pažeidimą bauda dvigubės.
„Paskutinėm dinom mūsų darbuotojai lankosi prekyvietėse. Tie asmenys, kurie prekiauja be kasos aparatų, bus paskutinį kartą įspėti, o vėliau bus taikoma atsakomybė“, – tvirtino Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
„Jei yra tam tikros šešėlinės apyvartos, neregistruojama apyvarta, tai net kasos aparatas tos problemos neišspręs. Nes tokiu atveju prie kiekvieno kasos aparto reikės statyti žmones, kurie registruotų, ar yra mušama į kasos aparatą. Kasos aparatas nėra kontrolierius, o tik priemonė palengvinti mokesčių administravimą“, – įsitikinęs Laisvosios rinkos instituto ekspertas Žilvinas Šilėnas.
Ar daug įtampos ir net bado akcijų sukėlęs Vyriausybės reikalavimas turėti kasos aparatus turguose prekiaujantiems maisto produktais pasiteisins, šiandien kalbėti dar anksti, tačiau aistros dėl kasos apartų vis stipriau ima kunkuliuoja jau ir kitose turgavietėse. Čia su nerimu laukiama tolimesnių vyriausybės žingsnių.
Premjeras ir Seimo nariai leidžia suprasti, kad tai – tik laiko klausimas.
„Girdime tokių nusiskundimų iš tų pačių prekiaujančių maisto prekėmis, kodėl reikalavimai taikomi jiems, kodėl nėra taikomi prekybai kitomis prekėmis. Aš tikiu, kad tokius dalykus mes svarstysim ir toliau nuosekliai sieksime, kad nelegaliai prekybai erdvės turguose mažėtų“, – teigia A. Kubilius.
„Manau, kad jau artimiausiu metu, gegužės 11 dieną, klausydami finansų ministrės ataskaitos komitete, kaip gi sekasi surinkti tą milijardą iš šešėlio, šitą klausimą užduosim, ar tikrai jiems užtenka iniciatyvų, kad šešėliniai pinigai patektų į valstybės biudžetą“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas.
Dažno akys pirmiausia krypsta į valstybinės svarbos statusą turintį Gariūnų turgų, kur prekiauja apie 10 tūkst. smulkiųjų verslininkų. Ir nors patys Gariūnų prekeiviai tikina, kad kasos aparatų įvedimas sužlugdys smulkųjį verslą, faktas, kad nekokybiškų prekių, klastočių ten tikrai yra. Pasak ekspertų, apyvartos ten didelės, ir nesąžininga konkurencija turi būti panaikinta, todėl kasos aparatus reikia įvesti ir tokiuose turguose kaip Gariūnai.
„Mes viską fiksuojam ką parduodam kiekvieną dieną. Yra žurnalai. Tai dar ir kasos aparatų reiks?“ – teigė Gariūnuose prekiaujantis vyras.
„Mano manymu, gali statyti (kasos aparatus) iš priekio, nugaros, šonų, bet jie nieko neduos. Šešėlinės ekonomikos čia nėra. Visi žino, kur šešėlinė ekonomika – Seime ir prie jų bičiulių“, – sakė prekybininkė.
„Mes esame regioninė turgavietė ir dirbame kaip, pavyzdžiui, Lenkijoje. Pas mus apsiperka latviai, estai, baltarusiai. O Lenkijoje nėra kasos aparatų smulkiam verslui. Jei tai daroma dėl to, kad sužlugdyt smulkųjį verslą, tai aš manau, kad visi pirkėja gali patraukti į Lenkiją“, – kalbėjo Gariūnų prekyvietę administruojančios bendrovės valdybos pirmininkas Ramūnas Šeduikis.
„Po to, kai pavyko atlaikyti pakankamai rimtą ir koordinuotą turgaus prekeivių, prekiaujančių mėsa, pasipriešinimą, kitas žingsnis turėtų būti kasos aparatas ir kitais produktais prekiaujantiems turgavietėse. Apyvarta tais produktais – drabužiais, buities prekėmis – yra dar didesnė. Dabar ji yra neapmokestinama, nemokamas PVM mokestis, jie mėgaujasi nesąžininga konkurencija“, – sakė „Swedbank" Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Vis tik ekspertai sutaria, kad laimėjusi vieną mūšį, Vyriausybė kol kas ginklus sudės. Bent jau iki kol sulauks pirmųjų skaičių, kiek gi papildomų litų į biudžetą suneš maistą dengtose turgavietėse pardavinėjantys prekeiviai.
