J.Rojaka: tokio kainų šuolio nesitikėjome

Balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1 procentu. Mėnesinė infliacija buvo tokia pat kaip ir kovą. Vartojimo prekių kainos padidėjo 1,3, paslaugų kainos – 0,2 procento. Analitikai teigia, kad tokio kainų šuolio nesitikėjo.

Kaip praneša Statistikos departamentas, bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, drabužiai ir avalynė bei transporto prekės ir paslaugos.

Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų mėnesiniam kainų pokyčiui turėjo 9,5 procento pabrangusios daržovės ir bulvės, po 2,2 – mėsa ir jos produktai bei duona ir grūdų produktai, 2,5 – pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 1,8 – žuvys ir jų produktai ir 2,7 procento atpigę vaisiai ir uogos.

Drabužių ir avalynės grupės kainų pokyčiui įtaką padarė dėl naujų pavasario ir vasaros sezono kolekcijų pasirodymo 3,4 procento padidėjusios drabužių ir 5 procentais – avalynės kainos.

Transporto prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 2,7 procento pabrangęs benzinas, 2,4 – dyzeliniai degalai ir 1,8 procento atpigusios suskystintos automobilinės dujos.

Metinė infliacija balandį pasiekė 4,4 proc.

Nesitikėjo tokio kainų šuolio

„DnB Nord“ banko Lietuvoje vyr. analitikė Jekaterina Rojaka teigia, kad balandžio mėnesio infliacija viršijo visus lūkesčius.

„Tokio šuolio tikrai nesitikėjome. Estijoje augimas apskritai iš fantastikos srities – virš 5 proc. Lietuvoje mes artėjame prie 4,5 proc. per metus ir tai labai didelis pašokimas, turint minty, kad pajamų prasme jokio proveržio nematyti. Atlyginimai auga labai nedideliais tempais, ne visose veiklos srityse, tuo tarpu infliacija smaugia visus“, - sako J. Rojaka.

Anot jos, daugiausia įtakos kainų augimui turėjo pasaulinė maisto produktų kainos, kurios smarkiausiai brangino kavą, kakavą, aliejų ir kitus riebalus. O Lietuvoje didžiausią išlaidų dalį vartotojų krepšelyje kaip tik ir sudaro maisto produktai, kurie, tikėtina, ateityje dar brangs. Prie kainų augimo prisideda ir tai, kad atsigaunant pasaulio ekonomikai besivystančios šalys išgali kaupti maisto atsargas.

Gegužę J. Rojaka tokio didelio infliacijos augimo nesitiki, visų pirma dėl pigusios naftos.

Jai pritaria ir Violeta Klyvienė, „Danske” vyresnioji analitikė Baltijos šalims. Pasak jos, didesnį naftos pigimo poveikį Lietuvos vartotojai pajus gegužės mėn. Turėtų mažėti ir drabužių ir avalynės brangimas, nes balandį šios kategorijos prekės brango dėl naujų kolekcijų.