Gerėjant lūkesčiams dėl šalies ekonomikos, vartojimo paskolų rinka Lietuvoje šiemet augs, praneša naujienų agentūra BNS.

„2011 m. jau prognozuojame, kad skolinimasis turėtų atsigauti ne tik mūsų banke, bet ir visoje rinkoje. Visi bankai turėtų skirti daugiau dėmesio vartojimo finansavimui, o to pagrindinės priežastys bus atsigaunantys klientų lūkesčiai, pačios šalies ekonominė padėtis bei pozityvus požiūris į jos atsigavimą ir, be abejo, augantys klientų poreikiai", – sako "Swedbank" Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė.

"Swedbank" tikisi naujų vartojimo paskolų šiemet, palyginti su 2010 m., išduoti šiek tiek daugiau nei 30 proc., banko vartojimo paskolų portfelis turėtų didėti maždaug apie 10 proc. Pernai bankas privatiems klientams išdavė apie 280 mln. litų vertės naujų vartojimo paskolų, o banko vartojimo paskolų portfelis gyventojams siekė apie 740 mln. litų.
Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos direktorius Pranciškus Gerulis teigė, jog besiskolinančiųjų skaičius didėja, tačiau skolinamasi mažesnės sumos. Pavyzdžiui, asociacijos narių suteiktos vartojimo paskolos suma smuko vidutiniškai nuo 900 litų iki 700 litų.

"Pernai, palyginti su 2009 m., vidutinės paskolos dydis sumažėjo apie 12 proc., ir tai lėmė, kad klientai atsakingiau rinkosi paskolą ir skyrė ją tik didesniems pirkiniams", – sakė "Swedbank" atstovė A.Budreikienė. Praktiškai nebeliko tokių atvejų, kai gyventojai skolinasi kelionėms, vestuvėms ar, pavyzdžiui, jachtai įsigyti.

Butai – kuklesni

Būsto paskolos vidurkis šalies bankuose šiuo metu sudaro 210 tūkst. litų, o perkamas butas turėtų kainuoti apie 250 tūkst. litų. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo „NtGuru“ duomenimis, už tokią sumą lietuviai pajėgūs nusipirkti vidutiniškai 68 kv. m butą Vilniaus ir 80 kv. m butą Kauno miegamuosiuose rajonuose.

Apklausoje dalyvavę didžiausi Lietuvos bankai nurodė, kad šiemet išduodamų paskolų būstui įsigyti, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, padaugėjo kelis kartus, ir antrąjį šių metų ketvirtį prognozuoja staigų paskolų rinkos augimą.

Bankai per pirmus šių metų mėnesius suteikė paskolų būstui nuo 50 proc. iki 6,5 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

SEB, „Swedbank“ ir „DnB Nord“ bankai nurodė, kad šiemet dažniausiai imama paskola – 150 tūkst. litų, o paskolas būstui įsigyti gyventojai ima vidutiniškai 20 metų laikotarpiui.

Apie 78 proc. paskolų sudaro butų pirkimui imamos paskolos, 21,5 proc. – namui, iki 0,5 proc. – žemei įsigyti. Dažniausiai perkami ekonominės klasės butai, dažniausiai skolinasi jaunos šeimos pirmajam būstui įsigyti ir aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės, kurie paprastai perka naujesnį ar patogesniame rajone esantį būstą.

Kas skolinsis dabar?

SEB banko prezidentė Anika Falkengren, neseniai susitikusi su premjeru Andriumi Kubiliumi, pažadėjo, kad skolinimas verslui taip pat atsigaus, ypač eksportuojančioms įmonėms. Kaip žinoma, eksportas Lietuvoje atsigavo pirmasis, ir jo augimas jau įgauna pagreitį, tad skolinimas šioms įmonėms žada mažą riziką.

Tačiau finansų analitikai neskuba tuo džiaugtis, nes visuomenė taip ir nesulaukė atsakymo, kodėl 2005–2008 m. siautėjęs besaikis skolinimas nepagrįstas, kaip vėliau paaiškėjo, jokia ekonomine logika, 2008 m. pabaigoje buvo beveik visiškai nutrauktas.
Analitikų teigimu, bankų veikla Lietuvoje smarkiai prisidėjo prie krizės – ir verslui, ir gyventojams įpratus visas problemas spręsti paėmus paskolą, šis „deguonies aparatas“ buvo staiga išjungtas.

Visi, kas tik galėjo ar negalėjo, prisiskolinę paskolų bumo metais, dabar dūsauja žvelgdami į savo atlyginimo likučius ar pabėgę nuo paskolų dirba užsienyje, o naujų vartojimo kreditų taikinių per tuos metus tikrai nepagausėjo. Išsaugojusieji darbą ir buvusias pajamas tuo tyliai džiaugiasi ir tikrai nebėga į banką skolintis dantų balinimo procedūrai, kaip buvo madinga anksčiau. Daugybė verslo įmonių, nutraukus kreditavimą, bankrutavo, naujų verslo projektų kol kas taip pat negausu – vidaus vartojimas vis dar labai menkas, ekonomika vis dar šlubuoja, nes tvirčiau remiasi tik viena – eksporto – koja.

Bankai, kurie norės atstatyti buvusį savo paskolų portfelį, turės gerokai pasistengti ieškodami naujų klientų ne vien dėl to, kad skolinti nėra kam, bet ir dėl to, kad žmonės išmoko gyventi saikingiau arba nuleisti skolinimo kartelę ir vėl skolinti gana rizikingai. Kol kas finansavimo kryptys ir mastai tebėra neaiškūs – aišku tik tiek, kad mūsų jau laukia nauji finansinės ištvermės išbandymai.

Nepasitikėjimas dar stiprus

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės “Baltijos tyrimai” duomenimis, nepasitikinčių gyventojų skaičius pastarojo dešimtmečio piką pasiekė 2010 m. birželį: nepasitikintys komerciniais bankais teigė net 64 proc. apklaustųjų (panašus skaičius buvo tik 2001-aisiais). Nors tikriausiai žmonės turėjo omeny kiek kitokius jausmus nei pasitikėjimas – indėlių, nors palūkanos buvo labai mažos, per šios krizės metus bankuose daugėjo, pačiame krizės įkarštyje bendra indėlių suma siekė 43 mlrd. litų – tai rekordinis kada nors bankuose laikytas indėlių kiekis.
Dauguma Lietuvos gyventojų komerciniais bankais nepasitikėjo per visą nepriklausomybės laikotarpį iki pat 2004–2008 m., kai pasitikinčiųjų bankais dalis didėjo lygia greta su teikiamomis paskolomis.

Šių metų pradžioje atsirado šiek tiek geresnis požiūris į komercinius bankus nei 2009–2010 m., tačiau apie tendenciją kalbėti kol kas sunku.

Per krizę bankų įvaizdį smarkiai pagadino areštuojami žemės sklypai bei butai nemokių skolininkų, kuriuos lydėjo tokie posakiai, kaip „su vaikais išmesti į gatvę“, „skolų kilpa ant kaklo“ ir t. t.

Nors įmonių turto šiemet jau areštuojama mažiau, gyventojų turto areštų nemažėja. Hipotekos įstaigos duomenimis, per tris šių metų mėnesius areštuoti 695 gyventojų ir 151 įmonės nekilnojamojo turto objektai, įkeisti bankams. Tiek šiemet, tiek pernai pagal prašymus areštuoti nekilnojamąjį turtą pirmauja “DnB Nord” bankas (šiemet jau 70 butų ir 67 žemės sklypai).

Antroje vietoje pagal aktyvumą – “Swedbank” (30 butų ir 45 žemės sklypai), trečioje – SEB bankas (19 butų ir 38 žemės sklypai).