84,5 proc. gyventojų pasisako už progresinius mokesčius

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad daugiau uždirbantys turėtų mokėti didesnius mokesčius, rodo Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų iniciatyva atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Nustatyta, kad požiūris į progresinius mokesčius priklauso nuo savęs priskyrimo socialinei klasei, amžiaus ir gyvenamosios vietos, bet ne nuo šeimos pajamų, lyties ar partinių pažiūrų.

54,21 proc. gyventojų mano, kad gaunantys daugiau pajamų turėtų mokėti didesnius mokesčius, 30,32 proc. laikosi nuomonės, kad jie turėtų mokėti gerokai didesnius mokesčius, 14 proc. pasisakytų už tokius pačius, o vos 1,45 proc. – už mažesnius mokesčius.

Beveik 75 proc. žmonių mano, kad šiuo metu turtingų gyventojų mokami mokesčiai yra per maži arba gerokai per maži.

„Žiūrint per vertybių ir nuostatų prizmę, kone visi Lietuvos gyventojai pasisako už tai, kad didesnes pajamas gaunantys mokėtų didesnius mokesčius. Reikia pastebėti, kad pagal esamą pajamų apmokestinimo sistemą Lietuvoje, turtingesnieji moka didesnę pajamų mokesčių sumą nei mažiau turtingi. Vis tik, tai atspindi gana bendrą ir nuoseklią Lietuvos gyventojų nuostatą, kuri nedaug kinta laike“, – DELFI rezultatus komentavo KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto dr. Vaidas Morkevičius.

Jo nuomone, nepaisant didelio gyventojų palaikymo, politikai neapsisprendė dėl progresinių mokesčių įvedimo, nes nebuvo didelio postūmio.

„Jei 85 proc. žmonių pasisako už progresinius mokesčius, politikams nėra pasirinkimo. Jeigu jie to nepadaro, vadinasi daro blogai. (...) Šie mokesčiai nenaudingi turtingiems žmonėms. Kadangi iki šiol Lietuvos politikoje daugiau lemia turtingų žmonių įtaka politikams ir nėra tikro postūmio juos įvesti, nes progresiniai mokesčiai kitose šalyse šiaip sau irgi neatsirado. Visur buvo stiprios profsąjungos, Lietuvoje jos yra silpnos, niekas jų nepripažįsta“, – kalbėjo mokslininkas.

Paklaustas, galbūt žmonės progresinius mokesčius palaiko manydami, kad ne jiems juos reikės mokėti, jis sutiko: „Greičiausiai taip ir yra. Žinoma, tai yra spekuliacija, bet pats niekada negalvoji, kad ir tau reikės mokėti progresinius mokesčius“.

Kiek daugiau nei 28 proc. žmonių mano, kad labai arba iš dalies teisinga, jog didesnes pajamas gaunantys žmonės gali sau leisti geresnę sveikatos priežiūrą, daugiau nei 55 proc. buvo įsitikinę, kad tai yra iš dalies arba labai neteisinga.

Panašiai nuomonės pasiskirstė ir paklausus, ar teisinga, kad daugiau uždirbantys gali suteikti geresnį išsilavinimą savo vaikams – 58 proc. Laikėsi nuomonės, kad tai iš dalies arba labai neteisinga, beveik 26 proc. manė, kad tai labai arba iš dalies teisinga.

Nuomonė nepriklauso nuo šeimos pajamų

Anot mokslininko, Lietuvos gyventojų nuomonė apie turtingesnių apmokestinimą susijusi su savęs priskyrimu socialinei klasei, amžiumi ir gyvenamąja vieta. Tačiau požiūris nesusijęs su lytimi, išsimokslinimu, namų ūkio pajamomis ir partinėmis pažiūromis.

Pavyzdžiui, aukštesniajai vidurinei arba aukštesniajai klasei save priskiriantys pasisako už mažesnius arba gerokai mažesnius turtingųjų mokesčius, o viduriniajai klasei save priskiriantys pasako už vienodus mokesčius.

„Socialinė klasė ir šeimos pajamos siejasi, tačiau nėra tas pats. Socialinė klasė turėtų atspindėti žmogaus pajamas, tačiau kadangi esame posovietinė visuomenė, ne visą laiką turtas atspindi žmogaus socialinės klasės suvokimą. Pavyzdžiui, jeigu esu mokslininkas ir mažai uždirbu, aš vis tiek galbūt save priskiriu prie aukščiausios klasės. Juo labiau, kad tai yra ne išorinis mano įvertinimas, o paties gyventojo subjektyvus vertinimas. Savęs vertinimas turi kažkokius kriterijus, kurių tie dalykai (išsilavinimas ir pajamos – DELFI) visiškai neatspindi“, – komentavo V. Morkevičius.

Jo nestebina ir tai, kad gyventojų nuomonė apie progresinius mokesčius nepriklauso nuo politinių pažiūrų: „Požiūris į valstybės vaidmenį perskirstyme ir progresinius mokesčius niekada nėra labai susijęs su politine gyventojų savęs identifikacija. Žmonės už partijas balsuoja dėl kitų priežasčių“.

Apklausa parodė, kad didmiesčių žmonės pasisako už tokius pačius, mažesnius arba gerokai mažesnius turtingųjų mokesčius, miestuose ir miesteliuose tendencija neaiški – dalis pasisako už didesnius, dalis – už tokius pačius, mažesnius arba gerokai mažesnius, kaimuose žmonės santykinai dažniau pasisako už gerokai didesnius arba didesnius turtingųjų mokesčius.

Vyresni gyventojai labiau linkę palaikyti didesnius mokesčius daugiau uždirbantiems.

Maždaug trečdalis gyventojų – darbo klasė

Tyrimo duomenimis, didžiausia dalis – 35,65 proc. – respondentų save priskiria viduriniajai klasei, šiek tiek mažiau žmonių – 31,18 proc. – save laiko darbo klasės atstovais.

Žemesniajai viduriniajai klasei priklausantys mano 18,27 proc, aukštesniajai viduriniajai arba aukštesniajai klasei – 7,85 proc., žemesniosios klasės atstovais save laiko 7,05 proc. gyventojų.

Ši reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2010 m. gruodį-2011 m. sausį KTU Politikos ir viešojo administravimo institutui įgyvendant projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba.