Daugiausiai reikiamų pinigų finansų sektoriaus priežiūrai turės sumokėti pačios įmonės

Nuo kitų metų pradžios visų finansų sektoriaus įmonių priežiūra turėtų būti sujungta po Lietuvos banko kepure. Tai – ne vienintelė naujovė, kurią planuoja Finansų ministerija. Taip pat ketinama numatyti, kad didžiąją dalį sujungtos institucijos išlaidų turėtų dengti rinkos dalyviai.

Atskiras įmones vienijančios asociacijos pernelyg didelių prieštaravimų nekelia, tačiau ragina kuo greičiau atskleisti, kokio dydžio mokėjimai bus imami.

Nuo 2012 m. planuojama likviduoti Vertybinių popierių (VPK) ir Draudimo priežiūros komisijas (DPK), o jų funkcijas perduoti Lietuvos bankui, kuris prižiūrėtų visas finansų sektoriaus įmones.

„Lietuvoje, kaip bežiūrėtum, bet 80 proc. viso finansų sektoriaus priklauso bankams. Vykdydamas kompleksinę priežiūrą bankas vis tiek prižiūri, ką daro bankų dukterinės įmonės kitose srityse. Taip galiausiai išeina, kad turime tris įstaigas ir neturime sinergijos efekto ir turime tam tikrą išskaidymą, negalime pasitelkti geriausių specialistų dirbti tą darbą“, – finansų sektoriaus priežiūros sujungimo tema advokatų kontoros „Eversheds Saladžius“ ir Lietuvos bankų asociacijos ketvirtadienį surengtoje konferencijoje kalbėjo ministrė.

Ji pripažino, kad vienas kontroversiškų šio sprendimo klausimų – institucijos finansavimas.

„Mano supratimu, toks pasirinkimas yra teisingas todėl, kad pati rinka yra labai suinteresuota, jog priežiūra būtų aukščiausios kvalifikacijos. Tam tikras nepriklausomumas nuo biudžetinio finansavimo yra privalumas. (...) Yra prižiūrimos milžiniškos rinkos, keliančios nemažai iššūkių. Žmonės, kurie tai daro,dažniausiai yra valstybės tarnautojai, kurių atlyginimas yra labai griežtai reglamentuotas ir negali atsižvelgti į tai, kad rinka bet kada geresnį institucijos ekspertą gali tiesiog perpirkti“, – tvirtino ministrė.

Po konferencijoje I. Šimonytė DELFI sakė, kad įmonių sumokama dalis priklausys nuo institucijai reikiamų sąnaudų.

„Konkretūs tarifai rinkos dalyviams būtų nustatomi kasmet. Nes jeigu tai nustatytum įstatyme, būtų dvi rizikos: galima perfinansuoti arba nepakankamai finansuoti ir dėl to darbas būtų nepakankamai kokybiškas“, – teigė ji.

Jos nuomone, didžioji dalis finansavimo turėtų ateiti iš rinkos dalyvių.

„Pas mus motyvas į bet ką yra – butai brangs. Taip tiesiog yra. Tačiau nereikia galvoti, kad dabar yra nemokam. Šios institucijos yra finansuojamos iš bendrųjų mokesčių ir dar yra daug dvigubo finansavimo, nes kiekvienoje institucijoje yra apskaitininkai, bendrųjų reikalų žmonės“, - paklausta, ar dėl tokio sprendimo nebrangs finansų įstaigų paslaugos, atsakė I. Šimonytė.

Šiuo metu Lietuvos bankas išsilaiko iš paties uždirbamų pinigų, VPK visą reikiamą finansavimą gauna iš biudžeto, o DPK didžiausią dalį reikiamo finansavimo suneša prižiūrimos draudimo įmonės.

Neaišku, kas nagrinės skundus

Kol kas dar nėra apsispręsta, kuriai institucijai – Lietuvos bankui ar Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) – atiteks vartotojų skundų nagrinėjamas.

Finansų ministrė pripažįsta, kad abi institucijos turi savų pliusų ir minusų.

„Lietuvos banko privalumas yra kompetencija, kuri reikalinga nagrinėti tokiems ginčams. Kita vertus, šalia to, kad tai yra papildomas darbo krūvis, organizuoti priežiūrą, kad ji būtų pakankamai bešališka, nėra taip labai paprasta. VVTAT yra ta institucija, kuri galėtų tuo užsiimti, tačiau tuomet reikštų, kad ją reikia labai stiprinti tam, kad ji galėtų juos nagrinėti“, – sakė I. Šimonytė, pripažinusi, kad pati teikia pirmenybę Lietuvos bankui.

Reikiamą 40-ties įstatymų pakeitimų paketą Seimui ketinama pateikti per šią pavasario sesiją.

Bankai palaiko

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas pasisako už įstaigų sujungimą, tačiau ragina pernelyg ilgai nediskutuoti dėl detalių.

„Finansų rinka yra labai maža, joje sudėtinga užtikrinti adekvačius ir vienodus administracinius gebėjimus visose institucijose. Antra, Lietuvoje vyrauja bankininkystės sektorius. Dar svarbu, kad be bankų sektoriaus aktyvų, dalis lizingo, draudimo bendrovių, finansų maklerių įmonių yra bankų dukterinės įmonės. Be jokios abejonės, susiduriant su skirtingais priežiūros institucijų požiūriais, reikia daugiau laiko ir reikalavimų įvykdymui. Atlikus reformą, pasiektume sąnaudų ekonomiką ir mažėtų reputacinė rizika“, – kalbėjo jis.

Komercinius bankus vienijančios asociacijos vadovas sakė suprantantis Vyriausybės norą instituciją finansuoti iš rinkos dalyvių, tačiau tam reikėtų papildomų diskusijų.

Nemato galimybių išgyventi su dabartiniais ištekliais

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis svarstė, ar verta kažką keisti, kai visi draudikai yra patenkinti DPK darbu.

„Galima sakyti, kad Lenkijoje ir Latvijoje draudimo priežiūros nėra. Taigi mes matome, kad aplinkinėse šalyse, kur veikia sujungtas modelis, jis padarytas taip, kad visi į vieną krūvą sumesti. (...) Mums aktualus klausimas, kas bus su dabartine mūsų priežiūra, nes pasikeitimai bus labai greiti“, – teigė draudikų atstovas.

Jis ragino paskelbti, kaip bus skaičiuojamas mokestis institucijos išlaikymui, nes iki planuojamo sprendimo įsigaliojimo liko vos kiek daugiau nei pusė metų.

Tuo metu DPK pirmininkas Mindaugas Šalčius tvirtino, kad institucija pritaria sujungimui ir tvirtina, kad su dabartiniais ištekliais ilgainiui bus neįmanoma užtikrinti kokybiško komisijos darbo.

„Galvojant apie ateitį, deja, bet su dabartiniais ištekliais ir su dabartine tarnybos sistema aukšto kvalifikacijos lygio komisijoje užtikrinti neįmanoma“, – pripažino jis.