Išmokos už ES remiamus augalus (javus, pašarinius mišinius, rapsus, ankštines kultūras, bulves perdirbimui, pūdymus) sieks 300 litų už hektarą, už neremiamus pašarinius šakniavaisius, bulves, daržoves, sodus, uogynus išmoka sudarys 123 litus už hektarą. Tokia pat

išmoka bus mokama ir už pievas, ganyklas bei daugiametes žoles.

Tai, kad nuomos kaina mažesnė už būsimas išmokas, savininkus skatina gerokai didinti nuomos kainą, rašo dienraštis.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovo Pakruojo rajone Povilo Grigaliūno teigimu, rudenį žemės nuomos kaina dėl to gali net padvigubėti. Tačiau, pasak ŽŪR atstovo, būsimos papildomos išmokos vargiai kompensuos padidėjusias išlaidas kurui, trąšoms.

Specialistai pastebi, kad aktyviau prekiaujama ir dirbamąja žeme. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, bendra parduotų sklypų kaina pernai padidėjo 32,7 proc., o registruotų žemės sklypų skaičius išaugo 20 procentų.

Pasak Laisvosios rinkos instituto analitiko Andriaus Bogdanovičiaus, geros kokybės dirbamai žemei ES fondų lėšos darys poveikį ir ateityje. "Rinkos dalyviai struktūrinių fondų atėjimą prognozavo jau anksčiau, tad tam tikras žemės kainų kilimas jau įvyko", - teigė A.Bogdanovičius.

Anot Bendaravičiaus, savininkai jau dabar masiškai pardavinėja tokią žemės ūkio paskirties žemę, kurios paskirtis ateityje bus pakeista. Nuo praėjusio pavasario strategiškai patogiose vietose - arti greitkelių, miestų, vertintojų teigimu, dirbamosios žemės kaina kai kur padidėjo penkis kartus.

Registrų centro Rinkos duomenų analizės skyriaus vedėja Albina Aleksienė pabrėžė, kad kainą lems ir tai, jog vis daugiau žemės tampa privačia. "Rinka darosi aktyvesnė - žemės kainos auga", - sakė specialistė.

Statistikos duomenimis, 2003 metais iš hektaro žemės ūkio bendrovės vidutiniškai uždirbo 184 litus -10 proc. daugiau nei 2002-aisiais (167 litus).