Tačiau tikėtina, kad Lietuva išliks sparčiausiai augančia ekonomika Europoje.
"Lietuvos ir kitų naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių ūkio plėtros perspektyvos lieka geros, tačiau ekonomikos reformos turi būti tęsiamos, kad Lietuva ir toliau būtų konkurencinga išsiplėtusioje ES", - "PricewaterhouseCoopers" vyriausiasis partneris Lietuvoje Krisas Batleris (Chris Butler).
"PricewaterhouseCoopers" vertinimu, Lenkijos ūkio plėtra 2004 ir 2005 metais sudarys apie 4,5 proc., Čekijoje ir Vengrijoje bendrasis vidaus produktas (BVP) augimas turėtų paspartėti nuo maždaug 3,25 proc. 2004 metais iki 4 proc. 2005 metais.
Pagal "PricewaterhouseCoopers" pateiktą pagrindinį prognozės scenarijų, euro zonos ūkio plėtra 2005 metais turėtų laipsniškai spartėti iki vidutiniškai 2,25 procento. Ataskaitoje pažymima, kad euro zonos šalių ekonomikos augimui nepadeda tai, kad euras išlieka palyginti stiprus, taip pat pastaruoju metu pakilusios naftos ir kitų žaliavų kainos.
"PricewaterhouseCoopers" prognozuoja, kad Vokietijos ūkis turėtų pamažu atsigauti ir 2004 metais augti vidutiniškai 1,25 proc., o 2005 metais - 2 procentais. Numatoma, kad Italijos ūkio plėtra bus taip pat palyginti lėta ir sudarys apie 1 proc. 2004 metais bei 2 proc. 2005 metais. Tačiau Prancūzijos ekonomikos augimas turėtų būti šiek tiek spartesnis - apie 2 proc. 2004 metais ir 2,5 proc. 2005 metais. Tikimasi, kad Ispanija išliks sparčiausiai augančia ekonomika tarp didžiųjų euro zonos šalių, jos ūkio plėtra turėtų siekti 3 proc. 2004 metais ir apie 3,25 proc. 2005 metais.
Prognozuojama, kad 2004 metais iš visų euro zonos šalių sparčiausiai augs Graikija (4,25 proc.), kuriai postūmį duos Atėnų olimpinės žaidynės. Remiantis ankstesnių olimpinių žaidynių ekonominės įtakos analize, yra didelė rizika, kad Graikijos ūkio augimas 2005 metais gali sparčiai sulėtėti, pasibaigus teigiamam olimpinių žaidynių poveikiui. Pagrindinis dalykas bus pažaboti didėjantį Graikijos biudžeto deficitą, kuris 2004 metais gali viršyti 3 proc. BVP jau antrus metus iš eilės.
Visoje euro zonoje 2004 metais, panašiai kaip ir 2003-iaisiais, biudžeto deficitas vidutiniškai sudarys apie 2,75 proc. BVP, o 2005 metais sumažės tik nedaug. Pagal ataskaitoje pateiktą pagrindinį prognozės scenarijų, kuriame daroma prielaida, jog nebus jokių didelių fiskalinės politikos pokyčių, Vokietijos ir Prancūzijos biudžeto deficitas 2004 metais gali sudaryti 4 proc. BVP, o Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Graikijoje 2004 ir (arba) 2005 metais jis taip pat gali viršyti Stabilumo pakte numatytą 3 proc. BVP ribą.
"Euro zonos šalių ekonomikos augimas vis dar labai lėtas, todėl dabar ne metas didinti mokesčius, mažinti išlaidas arba griežtinti monetarinę politiką. Nors panašu, kad Europos centrinis bankas palūkanų normų nekeis, tačiau jis turi būti pasirengęs jas vėl sumažinti, kad ūkio atsigavimas nesustotų, jei atsirastų ženklų, jog šis procesas stringa", - pažymėjo "PricewaterhouseCoopers" vyriausioji ekonomikos patarėja Rozmari Redklif (Rosemary Radcliffe).
Prognozės ne euro zonos šalims yra optimistiškesnės. Numatoma, kad Jungtinės Karalystės ekonomika 2004 metais išlaikys dabartines teigiamas plėtros tendencijas ir jos augimas vidutiniškai sudarys 3 procentus. Infliacija turėtų išlikti žema, tačiau palūkanų normos gali ir toliau laipsniškai kilti bei sulėtinti BVP augimą iki maždaug 2,5 proc. 2005 metais.