D.Podčerninas priminė, kad kiekvienais metais IAE blokai dėl techninių priežasčių neplanuotai stabdomi 3-4 kartus, o netikėtai sustojus vieninteliam veikiančiam reaktoriui, šiluminės bei kitos jėgainės nepajėgtų pagaminti pakankamai elektros.
Importuoti elektros iš Estijos, Latvijos ar Baltarusijos gali nepavykti, nes ir čia trūks elektros, pirkti elektros iš Lenkijos neįmanoma, kadangi iki šiol nepastatyta elektros perdavimo linija. Rusijos galimybės eksportuoti elektrą taip pat gali būti ribotos, nes šios šalies šiluminės jėgainių įrangos nusidėvėjimas, rusų energetikų duomenimis, siekia apie 100 procentų.
Lietuvos mokslo ir energetikos draugijos pirmininkas Algirdas Stumbras mano, kad sustabdžius pirmąjį IAE bloką, šiluminės elektrinės dar pajėgs pagaminti trūkstamą elektros kiekį, tačiau jos savikaina bus beveik 3 kartus didesnė nei IAE produkcijos.
Be to, Lietuva praras galimybę eksportuoti elektrą, o eksportas padengia didelę dalį gamybos sąnaudų. "Kai bus uždarytas vienas IAE blokas, elektros kilovatvalandė brangs mažiausiai 2-3 centais", - įsitikinęs A.Stumbras.
Jo manymu, ypač sudėtinga situacija susiklostys po 2010 metų, jei, kaip planuojama, bus sustabdytas ir antrasis IAE reaktorius. Prognozuojama, kad tuo metu Lietuvai reikės apie 15 mlrd. kWh, o pagaminti tokio elektros kiekio šiluminės elektrinės nepajėgs.
Lietuvos energetikos instituto vadovas, vienas IAE uždarymo strategų, Jurgis Vilemas tikisi, kad IAE uždarius Lietuva pajėgs tenkinti vidinius poreikius.
"Jei kartais mūsų prognozės nepasitvirtintų ir būtų didelis elektros energijos deficitas, privatus verslas daugiausia per dvejus metus Elektrėnuose, Kaune ar Vilniuje sugebėtų pastatyti net ir labai didelę dujų jėgainę. Šiuo metu aplinka investuotojams nėra palanki, jų realu sulaukti po 2010 metų", - teigė J.Vilemas.