Žmonės tapo atsakingesnis
Nepaisant didžiulio nedarbo, mažėjusių atlyginimų bei augusių kainų, indėliai bankuose krizės metais išaugo. Vien praėjusiais metais indėlių bankuose padaugėjo 1,4 mlrd. litų. Tačiau SEB banko asmeninių finansų specialistė Julita Varanauskienė teigia, kad šį kartą jie augo ne dėl intensyvesnio taupymo, bet dažniau dėl parduoto turto.
„Žmonės iš sodų pinigus nešė 2009 m. labiau. Kam laikyti pakastus, jei palūkanos siekė 10 proc.? Pernai daugiau indėlių suma augo iš didelių indėlių“, - žurnalistams antradienį sakė J. Varanauskienė.
Anot jos, bankų statistika rodo, kad sunkmečiu būstui skolinęsi žmonės paskolas grąžina kone pavyzdingiausiai. Tarp pasiskolinusiųjų 2010 m. nei vienos dienos mokėjimo nėra pradelsę 98,5 proc. klientų.
J. Varanauskienė primena pagrindines finansinės disciplinos taisykles, kurių derėtų laikytis ir norintiems skolintis dabar. Pirmiausia, jei paskolos įmokai tenka daugiau nei 30 proc. pajamų – vertėtų fiksuoti palūkanas ilgesniam laikui. Paskolos suma neturėtų būti didesnė nei penkerių metų šeimos pajamos (skaičiuojant pagal šiandienos pajamas), santaupose juodai dienai rekomenduojama turėtų tiek, kad užtektų pragyventi pusę metų.
„Yra taisyklių, kurios galioja ir krizės ir ne krizės metu: išleisti mažiau nei uždirbi“, - reziumuoja specialistė.
Ateitimi rūpinasi, bet ne visi žino - kaip
Tikėjimą šviesesniu rytojumi rodo ir tai, kad žmonės drąsiau deda ilgalaikius indėlius. Praėjusių metų paskutinį ketvirtį terminuotojų indėlių trumpesnių nei metai sumažėjo 37,8 mln. litų. Iki dvejų metų – išaugo 48, dvejiems metams ir ilgiau – 68 mln. litų.
Kovo mėnesį „Swedbank“ užsakymo „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo metu atsakydami į klausimą, kas jiems kelia didžiausią nerimą dėl finansinės situacijos ateityje, beveik ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų sakė, kad tai – mažėjantys atlyginimai. Panašiai tiek pat gyventojų yra susirūpinę dėl augančių kainų. Tuo metu apie ilgalaikę perspektyvą ir finansinių įsipareigojimų vykdymą laiku kaip svarbiausią savo rūpestį kalbėjo keli procentai respondentų. Dėl pensijos dydžio nerimauja 8 proc., dėl vaikų išlaikymo ir finansinių įsipareigojimų vykdymo rūpinasi atitinkamai 3 ir 2 proc. apklaustųjų.
„Viena vertus, iš tokių tyrimo rezultatų būtų galima spręsti, kad viskas su Lietuvos gyventojų finansine situacija gerai: patys jie nejaučia ypatingai didelio nerimo dėl ateities, o labiau rūpinasi tais dalykais, kurie galėtų garantuoti didesnes pajamas ir mažesnes išlaidas čia ir dabar“, – komentuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
„Bet kuomet žmogus uždirba minimumą šventvagystė tam žmogui sakyti, imk ir dešimt procentų skirk pensijai. Kai taupymo suma minimali, ji apauga išlaidomis. Paradoksas, bet kuo daugiau turi, tuo daugiau uždirbi“, - sakė J. Varanauskienė.
Tas pats tyrimas parodė, kad daugiau nei 10 proc. gyventojų, naudojančių finansų kaupimo priemones, nieko nežino apie savo indėlių ir investicijų rūšį, sukauptą sumą bei terminus (gerai žino 50 proc.).
Su pensijų kaupimo priemonėmis situacija dar sudėtingesnė: viską apie pasirinktą kaupimo kryptį, rizikingumą, sukauptą sumą žino tik 15 proc., o nieko arba tik šį bei tą žino beveik 50 proc. šiomis priemonėmis besinaudojančių asmenų.
„Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nemaža dalis gyventojų nežino arba netiksliai žino, kas vyksta su jų pinigais. Kitaip tariant, jų požiūris į savo pačių finansinę ateitį nėra atsakingas“, – komentuoja O. Bložienė.
