Antradienį buvo paskelbtas aukščiausias, septintas, branduolinės krizės pavojingumo lygis. Šis aukščiausias lygis anksčiau buvo paskelbtas tik po Černobylio avarijos 1986 metais.
Japonijos banko vadovas teigia, kad šalies ekonomikos būklė yra sunki.
Vyriausybė ir pagrindinė opozicinė partija susitarė dėl biudžeto išlaidų, kad galėtų pradėti atstatymo darbus cunamio nuniokotose šiaurės rytų vietovėse, tačiau turint omenyje didžiulius Japonijos įsiskolinimus, šiems darbams bus skiriamas ribotas lėšų kiekis.
Japonijos ekonomikos ministras Kaoru Yosano teigia, kad po stichinės nelaimės žmonės neleidžia daug pinigų, todėl tikėtina, kad sumažės pramonės produkcija.
Vyriausybė apskaičiavo, jog vien tik materiali žemės drebėjimo ir cunamio žala gali siekti daugiau nei 300 mlrd. JAV dolerių. Jeigu tai pasitvirtintų, žemės drebėjimas Japonijoje taptų brangiausia stichine nelaime istorijoje.
Pirmadienį Japonijos automobilių gamintoja 'Toyota" pranešė, kad dėl detalių trūkumo šį mėnesį pristabdys gamybą savo Šiaurės Amerikos gamyklose.
Kovo 14 d. vykusio Japonijos banko valdybos posėdžio metu jos nariai sakė, kad elektros stygius taip pat smarkiai pakenks šalies ekonomikai.
Naujausio posėdžio metu Japonijos centrinis bankas parengė ypač pigių paskolų schemą nuo žemės drebėjimo nukentėjusių vietovių bankams ir leido suprasti, kad yra pasiruošęs ir toliau daryti lanksčius pokyčius savo monetarinėje politikoje, jeigu dėl žemės drebėjimo žalos iškils pavojus tvirtam Japonijos ekonomikos atsigavimui.
Japonija parengs papildomą beveik 4 trln. jenų (113,6 mlrd. Lt) sudarysiantį biudžetą, kuris bus naudojamas šalinant griuvėsius, statant laikinus būstus ir atstatant infrastruktūrą. Japonija planuoja skirti 1 trln. jenų (28,4 mlrd. Lt), kad būtų sumažintas atleidžiamų darbuotojų skaičius ir suteikiama parama bedarbiams.
Tai tikriausiai bus pirmasis iš kelių išlaidų paketų, tačiau vyriausybė teigia, kad Japonija, kurios valstybės skola jau yra dvigubai didesnė nei 5 trln. JAV dolerių (11,94 trln.Lt), turėtų vengti naujo obligacijų išleidimo.
Kovą, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, skolinimasis regioniniuose bankuose išaugo 1,1 proc. Vasarį jis buvo padidėjęs 0,8 proc. Tai gali atspindėti po žemės drebėjimo padidėjusią finansavimo paklausą.
