Vilniuje Estijos prekybos rūmuose pirmadienio popietę vykusio renginio metu bankininkas skaitė pranešimą, kurio vieną iš skaidrių iliustravo 1992 m. trijų Baltijos šalių tuometinių premjerų nuotraukos ir jų biografijų detalės.
H. Pajula atkreipė dėmesį, kad Estijoje svarbiu metu vadovavimas vykdomajai valdžiai buvo perduotas į naujos kartos atstovo, 1960 m. gimusio istorijos mokytojo, su nomenklatūra nesusijusio Marto Laaro rankas. Tuo tarpu kitose Baltijos sesėse ministrų kabinetams vadovavo svarbios sovietmečio figūros – Lietuvoje Bronislovas Lubys.
Padėjo didesnis pasitikėjimas valdžios institucijomis
SEB banko Estijoje vyriausiasis ekonomistas taip pat kalbėjo, jog siekiant euro buvo svarbus ir visuomenės pasitikėjimas valdžia, valstybinėmis institucijomis, o šis rodiklis Estijoje buvo geresnis nei Lietuvoje ir Latvijoje.
Jis pabrėžė ir tai, kad estai eurą turi ir dėl tiesiog jiems labiau nusišypsojusios fortūnos, nes Lietuvai 2006 m. pritrūko labai nedaug, kad bendrą europinę valiutą būtume galėję įsivesti jau nuo 2007 m. Jis taip pat minėjo, kad Estijai pasitarnavo patogesnė geografinė padėtis – vystantis daug padėjo kaimynai suomiai, o pastaruoju metu didžiausia tapusi Švedijos eksporto rinka, mat ši šalis patyrė didžiausią ekonominį augimą per pastaruosius keturis dešimtmečius.
Pasak jo, tolesnė Estijos ekonomikos būklė taip pat bus labai priklausoma nuo Švedijos rodiklių ir Vokietijos, su kuria šios skandinaviškos šalies ekonomika yra irgi labai susijusi. Žvelgiant dar globaliau – svarbu ir kas darysis Kinijoje ar JAV.
Infliacija išaugo, bet geresnio kelio nėra
Ne paslaptis, kad euro įvedimu Estijoje pasinaudojo verslas, o gyventojai patyrė kainų kilimą. Pasak H. Pajula, vien žinia apie euro įsivedimą pakurstė infliaciją.
Tačiau ji taip pat siūlė neversti visos kaltės eurui už išaugusią infliaciją.
Į diskusijoje iškeltą klausimą, ar euro įvedimas yra didelis laimėjimas, estų bankininkas neskubėjo atsakyti euforišku palaikymu. Jis svarstė, kad tai nelengvas klausimas, tačiau iš esmės tokiai mažai šaliai geresnės išeities nėra. Pasak jo, vieno nedidelio miesto dydžio šalis su 1,3 mln. gyventojų neturi labai didelio pasirinkimo.
Bankininkas pastebėjo, kad iš esmės euro įvedimas yra daugiau užsienio politikos, o ne grynai ekonominis laimėjimas. Jis mano, kad Lietuvai naudos irgi gali duoti būtent tai, kad politikai gali susitelkti bendram tikslui siekti euro.
J. Rojaka pajuokavo, kad vienintelis euro minusas – bankai praranda pasipelnymo iš valiutinių operacijų šaltinį. Ji taip pat pritarė kolegai iš Estijos, kad euras iš esmės duoda daugiau politinės nei ekonominės naudos.