Kovo 24 dieną Seime įregistruotas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas numato metinę pajamų dalį apmokestinti trijų lygiu tarifu: pajamas, neviršijančias 48 tūkst. litų - 15 proc., nuo 48 iki 120 tūkst. litų, - 33 proc., o didesnes nei 120 tūkst. litų metines pajamas - 40 procentų.
Jeigu gyventojai per metus gautų pajamas tik iš darbo santykių, jie GPM mokėtų tokiomis dalimis: 15 proc. nuo mėnesinio atlyginimo iki 4 tūkst. litų, 33 proc. - kai mėnesio alga siekia nuo 4 iki 10 tūkst. litų, ir 40 proc. - kai atlyginimas viršija 10 tūkst. litų.
Įstatymo rengėjų skaičiavimu, įgyvendinus GPM įstatymo pataisas, šalies biudžetas per metus būtų papildomas maždaug 270 mln. litų.
Lietuvos pramonininkai progresiniams mokesčiams iš principo neprieštarauja, bet mano, kad jie naudingesni aukštesnį gyvenimo lygį pasiekusiose valstybėse. "Lietuvoje, kur pragyvenimo lygis gana žemas, o didelė dalis ekonominės veiklos vykdoma šešėlyje, progresiniai mokesčiai nei pridėtų socialinio teisingumo, nei duotų daugiau naudos", - sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Jo nuomone, progresiniu tarifu apmokestinus aukštos kvalifikacijos darbuotojus, socialinio teisingumo netgi sumažėja, nors įstatymo rengėjų tikslas - priešingas. "Juk tie, kurie dirba šešėlyje, iš viso jokių mokesčių nemoka. Jų tai nepalies. Tuo metu sąžiningieji mokės už nesąžiningus, ir mokės dar daugiau. Be abejo, tai dalį sąžiningų verslininkų paskatins bėgti į šešėlį. Todėl, manau, šiandien padarytume daugiau žalos negu naudos. Jeigu mūsų mentalitetas būtų kaip Skandinavijoje, kur mokesčiai beveik neslepiami, galėtume apie tai diskutuoti. Bet kai šešėlis, anot kai kurių vertintojų, siekia 40 proc. BVP, įvesti progresinius mokesčius būtų ankstoka", - reziumavo S.Besagirskas.
