Kauno rajone, Padubysio kaime, apsuptoje miškų, ant kalno prie Dubysos įsikūrusioje Romos ir Eimanto Zalensų sodyboje, Seimo Kaimo reikalų komitetas kartu su Kaimo turizmo asociacija surengė išvažiuojamąjį posėdį. Vienas iš svarstytų klausimų - naminės degtinės legalizavimas kaimo turizmo versle.

Netrūko ir “praktinės medžiagos”: Austrijos ambasadorius M.Švarcingeris Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Gintautui Kniukštai padovanojo Austrijos daryklose pagamintos 43 laipsnių stiprumo naminės degtinės butelį. Seimo nariai, Vyriausybės institucijų atstovai po posėdžio vaišinosi kaimo žmonių pagaminta lietuviška naminuke, kurią beveik iš visų šalies regionų atvežė kaimo turizmo verslo atstovai.

Dzūkiška naminuke vaišinosi Prezidentas

“Ar mes sulauksime įstatymo, kuris leis gaminti naminę degtinę, ar ne, bet dzūkai kaip ją gamino, taip ir gamins, - tvirtino Kaimo turizmo verslo asociacijos Varėnos skyriaus pirmininkė Lina Černiauskienė. - Kaimo žmonių pagaminta naminė degtinė - geros kokybės. Negėda ja svečius pavaišinti. Jos ragavo ir pas mus viešėjęs Prezidentas Valdas Adamkus. Būtina kuo greičiau priimti įstatymo pataisas, leisiančias naminukę gaminti, nes tuo kaimuose dabar užsiima seni žmonės. Reikia, kad jų patirtį ir gamybos paslaptis suspėtų perimtų jaunesni. Juk tai mūsų nacionalinis gėrimas”.

Dabar Lietuvoje draudžiama namie gaminti alkoholinius gėrimus, išskyrus asmeniniam naudojimui ir jie negali būti stipresni kaip 18 laipsnių, o alus - ne stipresnis nei 9,5 laipsnio.

Kaimo turizmo sodybos “Šušvė” Kėdainių rajone savininkas Erikas Augustinavičius, užsiimantis poilsio kaime organizavimu, turi 200 avilių bityną. Jis gamina maždaug 15 laipsnių stiprumo medaus midų.

“Jeigu svečias nori jo nusipirkti ir parsivežti namo, aš negaliu jam parduoti, nes prekiauti yra draudžiama. Savo svečius galiu tik pavaišinti midumi. Kuo daugiau kaimo sodybos svečiams galėčiau pasiūlyti įdomių dalykų, tuo daugiau sulaukčiau klientų”, - sakė Erikas Augustinavičius, per metus pasigaminantis apie 60 litrų midaus. Pasak jo, leidimas legaliai gaminti stipriuosius alkoholinius gėrimus leistų ne tik pritraukti daugiau poilsiautojų, bet ir pagaminti geresnį produktą.

Kulinarinis paveldas

Kaimo turizmo verslo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė, Lazdijų skyriaus pirmininkė Albina Pruskienė, Šilutės skyriaus pirmininkė Viktorija Vėtrinienė ir kt. akcentavo, jog samanė - tai ne žmonių girdymui skirtas gėrimas, o patrauklus kaimo kulinarinis paveldas, nacionalinis produktas, netgi galintis tapti tam tikru suvenyru svečiams.

Asociacijos prezidentė Regina Sirusienė siūlė uždrausti naminukės gamybą iš krakmolo, grikių, bulvių. Pasak jos, kokybiškiausia naminukė gaminama iš rugių arba juos maišant su avižomis, taip pat gaminama iš įvairių uogų, vaisių, medaus.

Dauguma posėdžio dalyvių pritarė minčiai, kad reikia legalizuoti naminės degtinės gamybą. Ją reglamentuoti turėtų arba Alkoholio kontrolės, arba Turizmo įstatymas.

Legalizuoti tai, kas egzistuoja

“Daugelyje Europos Sąjungos šalių nedraudžiama gaminti naminę degtinę. Jos gamyba reglamentuojama nacionaliniais teisės aktais tokiose valstybėse kaip Italija, Vokietija, Austrija, Graikija ir kitose. Europos Sąjungos teisė pačioms valstybėms palieka galimybę reguliuoti alkoholinių gėrimų gamybą. Viskas - mūsų pačių rankose. Pagaliau Seimas turėtų apsispręsti legalizuoti naminės degtinės gaminimą, nes diskusijos apie tai pernelyg užsitęsė”, - teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta.

“Samanės biznis Lietuvoje klesti, bet apsimetam, kad to nėra ir žaidžiam kažkokius žaidimus. Reikia įteisinti naminės degtinės gamybą, įvesti tvarką, o nelegalius gamintojus kontroliuos dar ir legalūs gamintojai, ne tik atitinkamos institucijos”, - tvirtino Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Viktoras Rinkevičius.

Anksčiau balsavęs prieš leidimą gaminti naminę degtinę, komiteto narys profesorius Jonas Čiulevičius sakė, jog dabar svarstąs, kad galbūt pritartų leisti gaminti naminukę tiems ūkiams, kurie užsiima agroturizmu.

Austrijos ambasadorius M.Švarcingeris teigė, jog Austrijoje gali gaminti alkoholinius gėrimus dviejų tipų alkoholio daryklos - kompensacinės ir uždarosios. Teisės aktai reglamentuoja, kas ir kiek gali gaminti alkoholio, kaip turi būti užregistruoti destiliavimo įrenginiai, kokie reikalingi leidimai, kokius mokesčius gamintojai turi mokėti.