Nuosmukio laikotarpiu įmonės persitvarkė taip, kad dabar sugeba pagaminti tą patį kiekį produkcijos turėdamos mažiau darbuotojų, o paskatų verslui kurti naujas darbo vietas kol kas nėra daug. Didžiausias darbo jėgos poreikis šiuo metu jaučiamas stambiose pramonės įmonėse, tačiau jų vadovai dar neskuba įdarbinti naujų žmonių, nes nėra tikri, ar pasaulio ekonomikos atsigavimas ilgalaikis. O smulkieji verslininkai nemato jokių prošvaisčių, kad Lietuvoje artimiausiais metais atsirastų darbo.

"Pramonės įmonės dabar noriai įdarbintų naujų darbuotojų, tačiau trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų. Todėl Lietuvoje susidarė paradoksali padėtis: daug žmonių emigruoja, neranda darbo, o įmonių vadovai skundžiasi kvalifikuotų darbuotojų trūkumu", - aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika taip pat nemato, kaip šalyje galėtų atsirasti naujų darbo vietų. Jo nuomone, nedarbo lygis sumažėtų tik tuo atveju, jei daugiau lietuvių ryžtųsi emigruoti ir ieškoti darbo svetur. "Kai žmonės nebegaus pašalpų iš darbo biržos, jie greičiausiai bus priversti rinktis emigraciją. Taip bedarbių skaičius mažės. Bent jau smulkusis verslas artimiausiu metu naujų darbo vietų nepasiūlys, - neslėpė G.Romeika. - Darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje didžiulis. O smulkiajame versle darbo jėgos išlaidos sudaro net 80 proc. paslaugos savikainos. Tokiomis sąlygomis negalima tikėtis naujų darbo vietų."

Šių metų kovo 1-ąją Lietuvos teritorinėse darbo biržose buvo registruota 306,4 tūkst. bedarbių, arba 14,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją