Teigiama, kad skurdesnės ES šalys nepritaria siūlomai kapitalo struktūrai, kuri būtų taikoma nuolatiniam finansinės pagalbos regione fondui.
Anot pareigūnų, pagal siūlomą schemą, šalys, kurių bendrasis vidaus produktas (BVP) yra mažesnis, turėtų mokėti santykinai daugiau.
Kovodami su krize, ES lyderiai pernai sutarė dėl nuolatinės finansinės pagalbos schemos - Europos stabilumo mechanizmo (ESM), kuris 2013 metais pakeis Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF).
"Jeigu nebus pakeistas ESM kapitalo formavimo principas, mes blokuosime susitarimą dėl valdymo paketo, kai jis sugrįš iš parlamento, o ES finansų ministrai turės patvirtinti tai vieningai", - sakė vienos delegacijos narys, kurį cituoja "Reuters".
Euro zonos narės Estija ir Slovakija bei bendrą valiutą ateityje ketinančios įsivesti Lietuva, Latvija, Bulgarija ir Čekija mano, kad ESM kapitalo formavimas remiantis Europos centrinio banko (ECB) finansavimo struktūra yra nesąžiningas.
Pagal ECB schemą, kiekviena valstybė vertinama dviem lygiaverčiais kriterijais - pagal šalies BVP ir gyventojų skaičiaus dalį. Anot pareigūnų, pagal tokią schemą, šalys, kur BVP vienam gyventojui rodiklis yra mažesnis, mokės santykinai daugiau.
"Jeigu šalyje yra daugiau gyventojų negu BVP, palyginus su ES, tokia šalis yra skurdi, o mokėti turi daugiau, palyginus su savo BVP, - aiškino vienas pareigūnų. - Šalis, kurioje BVP vienam žmogui yra didelis, kaip, pavyzdžiui, Liuksemburgas, mokės mažiau, palyginus su jo BVP".
Slovakijos finansų ministras Ivanas Miklošas antradienį pareiškė, kad minima schema būtų grindžiama šalies ekonomikos stiprumu.
Pasak jo, kriterijus gali būti ir šalies finansų sektoriaus stiprumas arba skolos dydis.
ES pareigūnai sako, jog šiuo klausimu diskutuota ES finansų ministrų susitikime pirmadienį.