Moteris prie stambiausių įmonių vairo – vis dar retenybė

Statistika rodo, kad Lietuvoje vos 3 proc. didžiausių įmonių vadovų - moterys. Tarp valdybos narių yra 13 proc. moterų. Kai kurie lyčių lygybės ekspertai ragina moterų dalyvavimą verslo valdyme paskatinti reguliavimu – įvedant kvotas. DELFI kalbintos ekspertės nevienareikšmiškai vertina tokią idėją.

Atitinkame ES vidurkį

Europos Komisijos (EK) sukaupta informacija apie lyčių pusiausvyrą Europos Sąjungos valstybių versle rodo, kad pernai stambiausių bendrovių vadovybėse buvo labai mažai moterų.

Lietuva atitinka ES vidurkį pagal įmonių aukščiausių vadovių moterų kiekį – 3 proc. Valdybose dalyvaujančių moterų Lietuvoje yra 1 proc. daugiau nei ES vidurkis, Lietuvoje jų 13 proc. EK apžvalgos duomenimis, identiška situacija yra Vokietijoje.
Šioje šalyje dar neseniai kilo didžiulė diskusija, ar nevertėtų reguliuoti moterų dalyvavimo versle – įvesti privalomas kvotas, kiek vadovių postų turi atitekti moterims.

Tokios idėjos sklando ir Islandijoje, Prancūzijoje. Taip jau yra padariusi ES nepriklausanti Norvegija. Šioje šalyje pernai moterų tarp svarbiausių vadovų buvo 13 proc., valdybose jos sudarė 39 proc.

Atsimuša į „stiklines lubas“

Lietuvoje įsteigto Europos lyčių lygybės instituto ekspertė Indrė Mackevičiūtė apibendrino, jog Europoje apie moterų ir vyrų lygybę versle, ypač sprendimų priėmimo procese, kalbėti vis dar yra sudėtinga. „Net ir tose šalyse, kur vis daugiau moterų politikių ar užimančių aukštus postus valstybės valdymo aparate, vadovių verslininkių yra neproporcingai mažai. Akivaizdu, kad tai nulemia faktorių kompleksas: lyties stereotipai, diskriminacija, darbo rinkos segregacija, „stikliniu lubų“ fenomenas ir kt.“, - DELFI teigė ekspertė.

Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto profesorė Vida Kanopienė paaiškino plačiau: „Feministinėje literatūroje yra kalbama apie „stiklinių lubų“ fenomeną ir konstatuojamas tas faktas, jog moterims savo gebėjimais, kompetencija ir žiniomis reikalinga smarkiai lenkti vyrus, norint sulaukti iš aplinkinių to paties pripažinimo profesinėje sferoje. Manyčiau, jog tai – vis dar mūsų socialinio gyvenimo realybė.“

Ji pastebėjo, kad panašus tyrimas, kurį atliko EK 2004 m. (buvo renkami duomenys 50-tyje stambiausių Lietuvos verslo kompanijų), parodė, kad tais metais moterys sudarė 11 procentų tarp užimančių vadovaujančias pozicijas šiose kompanijose asmenų, o visi šių kompanijų prezidentai buvo vyrai . „Taigi, galima teigti jog situacija iš esmės nesikeičia – stambųjį verslą valdo vyrai“, - DELFI sakė ji.

Kvotas vertina dviprasmiškai

Tačiau mokslininkė V. Kanopienė mato ir teigiamų poslinkių, kurie gali paveikti geriau nei dirbtinė invazija - kvotos. „Dar prieš kelerius metus vargu ar būtume suradę pavyzdžių, kad vyrai pasiimtų tėvų atostogas ir prižiūrėtų kūdikius, o jų žmonos sugrįžtų į darbą, - pastebėjo ji. - Manyčiau, jog ši bei kitos socialinės politikos priemonės, nukreiptos į galimybių derinti profesines ir šeimos pareigas didinimą (pavyzdžiui, ikimokyklinių vaikų įstaigų plėtra) yra žymiai veiksmingesnės nei bandymai įvesti kažkokias kvotų sistemas moterims versle ar bet kurioje kitoje profesinės veiklos srityje.“

Tuo tarpu Lygių galimybių plėtros centro (LGPC) projektų vadovė Margarita Jankauskaitė mano, kad būtina bent jau apie tai diskutuoti, paaiškinti žmonėms, kokia tokios priemonės esmė. „Lietuvoje greito pozityvaus rezultato nesitikėčiau. Mūsų sprendimų priėmėjai lyčių lygybės nelaiko politikos prioritetu, nors Pasaulio ekonomikos forumas konstatuoja, jog visuomenės, kur lyčių lygybės yra daugiau, sparčiau progresuoja visomis prasmėmis, ekonomine taip pat“, - teigė ji.

Parlamentarė, Laikinosios Seimo narių grupės „Už lygybę“ pirmininkė, socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė nėra kvotų šalininkė. „Siūlymą vertinu prieštaringai, nes nemanau, kad kokybę gali pakeisti kiekybė, - DELFI sakė ji. – Aš už tai, kad tiek vyrai, tiek moterys būtų brandinami kaip asmenybės. Mes matome, kaip mūsų Seimo moterys pasisako prieš projektus, kurie apgintų moteris – reprodukcines teises, šeimą. Vadinasi problema glūdi kitur. Galima įvesti kvotas, skatinant moteris, bet visų pirma jas reikia paruošti, kad jos suprastų atsakomybę, kokį darbą jos renkasi. Aš – už metodų derinimą. Dabar mes tempiame už ausų tas moteris, o jos kartais netgi pradeda deklaruoti vyrišką, maskulinistinę, patriarchalinę, tradicinę, stereotipinę ideologiją ir netgi daro žalą visai moterų giminei.“

Verslininkės nenori afišuotis, pasigendama tyrimų

Ruošiant šią publikaciją DELFI susidūrė su nemenkais sunkumais siekiant išpešti informaciją apie didžiausiose bendrovėse dirbančias moteris. Atrodytų, kad bendrovės turėtų džiaugtis proga pristatyti karjerą padariusias vadoves, tačiau kur kas dažniau pavyko gauti atsakymą, kad bendrovė tokios informacijos nenori teikti arba pačios vadovaujančias pozicijas užimančios kolegės nenori viešinti savo nuotraukų ir minimalios informacijos apie karjeros vingius, jau nekalbant apie asmeninę informaciją – amžių, šeiminę padėtį. Kai kurios įmonės netgi neskelbia savo vadovų ir valdybų bendrovės tinklalapyje.

LGPC atstovė M. Jankauskaitė apgailestavo, kad Lietuvoje be plikos statistikos nėra nuodugnesnių tyrimų apie moteris versle: „Pats faktas, kad tokių duomenų nėra irgi daug ką pasako - parodo, kad lyčių lygybės versle klausimai nėra laikomi svarbiais, kad mes vis dar gyvename visuomenėje, kur sprendimų priėmėjai nesuvokia, jog politiką reikia formuoti atsižvelgiant į konkrečių žmonių, t.y. moterų ir vyrų, kurie gali būti įvairių tautybių, amžiaus, lytinės tapatybės, sveikatos būklės ir t.t., poreikius ir gyvenimo sąlygas, o ne kalbant apie kažkokius abstrakčius piliečius.“

Ji priekaištavo, kad valstybinio požiūrio pastaruoju metu ėmė dar labiau trūkti. „Anksčiau Ūkio ministerijoje buvo specialus padalinys, kuruojantis šį klausimą, bet dabar jį panaikino. Tai labai simptomiška, nes Lietuvoje po 2008 m. pradėti sistemingai naikinti valstybiniai mechanizmai, kurių funkcija - spręsti lyčių nelygybės klausimus“, - DELFI sakė ji.

Didžiausios Lietuvos bendrovės* pagal 2010 m. I-III ketvirčio pardavimus ir jose aukščiausias vadovaujančias pareigas užimančios ir/arba valdyboms priklausančios moterys:

Bendrovė	Moterys vadovės, valdybos narės
1. Orlen Lietuva	Generalinio direktoriaus pavaduotoja veiklos palaikymui Vita Petrošienė. Valdybos narė nuo 2007 m. Naftos perdirbimo bendrovėje Mažeikiuose ji pradėjo dirbti 1983 m. techninio skyriaus inžiniere technologe. Baltarusijos Politechnikos Institute (Minske) baigė naftos ir dujų perdirbimo technologijos fakultetą, mokėsi Kauno politechnikos institute.Generalinio direktoriaus pavaduotoja logistikai Danielia Krelovska. Šiose pareigose nuo 2007 m. Tais pačiais metais pradėjo dirbti šioje įmonėje, tačiau startavo administracijos ir organizacijos direktorės pareigose. Anksčiau dirbo įmonėje „Euroapteka“, „Eurofarmacijos vaistinės“ , „Ekovalda“ (dabar „RIMI Lietuva“). D. Krelovska Vilniaus universitete baigė istorijos bakalaurą ir ekonomikos magistro studijas.
2. Vilniaus prekybos grupė	Direktorė Jolanta Bivainytė. Išsamesnės informacijos įmonė neteikė.
3. Maxima grupė	Direktorių taryboje - Prekybos tinklų, maisto gamybos ir turto valdymo vadovė Eglė Marcinkevičiūtė (38 m.)
4. Achemos grupė	Nėra
5. Palink	Nėra
6. Lukoil Baltija	Generalinio direktoriaus pavaduotoja ekonomikai ir finansams, Baltijos regiono finansų direktorė - Milda Kaminskaitė. Generalinio direktoriaus pavaduotoja personalui, Baltijos regiono personalo direktorė - Natalija Titkova.
7. Lietuvos energija	Nėra
8. Lietuvos dujos	Generalinio direktoriaus pavaduotoja – vyriausioji finansininkė Giedrė Glinskienė (41 m.). Šiose pareigose - nuo 2008 m., bendrovėje dirba nuo 2000 m. Anksčiau dirbo Ūkio ir Energetikos ministerijose, VĮ „Energetikos agentūra“. Vilniaus universitete įgijusi ekonomisto kvalifikaciją, gamybos ekonomikos ir valdymo specialybę.
9. Lietuvos geležinkeliai	Nėra
10. Norfos mažmena	Nėra
11. RST – dabar LESTO	Nėra
12. MG Baltic	Nėra
13. VST – dabar LESTO	Nėra
14. Neo group	Informacijos neteikė
15. Rivona	Nėra
16. Tiltra Group	Nėra
17. SEB bankas	Banko prezidento pavaduotoja, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorė Aušra Matusevičienė (38 m.). Valdybos narė nuo 2006 m., banke dirba nuo 2002 m. Anksčiau dirbo UAB „Arthur Andersen“. Vytauto Didžiojo universitete baigusi verslo administravimo studijas, taip pat apskaitos bakalauro ir magistro studijas Oksfordo Brookes universitete.
18. Swedbank	Valdybos pirmininko pavaduotoja, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Bertašienė (43 m.). Valdybos narė nuo 2008 m., banke dirba nuo 2001 m. Anksčiau dirbo UAB “Omnitel”, matematikos mokytoja Vilniaus M. Biržiškos vidurinėje mokykloje. Išsilavinimas – INSEAD Hansa lyderystės programa Prancūzijoje, baigusi matematikos ir kompiuterijos mokslus Vilniaus pedagoginiame universitete.
19. Lifosa	Finansų direktorė. Daugiau informacijos neteikė.
20. Sanitex	Informacijos neteikė.

*Įmonių eiliškumas – pagal anksčiau skelbtą sąrašą, kurio sudarytojas dienraštis „Verslo žinios”.