Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys sako, kad stambus verslas pirmiausia tikisi efektyvaus teritorijų planavimo.
„Ekonominiuose santykiuose yra be galo yra aštrių klausimų. Tai ir teritorijų planavimas. Daug vilčių dedame, kad būtų sistema savivaldybės skolų, tiek dėl senų skolų atsiskaitymo,tiek dėl naujų objektų pradžios, kad finansai būtų geriau planuojami“, - sakė G. Rainys.
Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas siūlo reformuoti mokestinę sistemą, kad savivaldybės būtų labiau suinteresuotos pritraukti investicijas, išsaugoti žmones, o ne tik gauti daugiau lėšų iš valstybės biudžeto ir perskirstyti socialinėms reikmėms.
„Viskas priklauso ir nuo to paketo, ką savivaldybės gali pasiūlyti investuotojams: nuo nekilnojamo turto moeksčio mažinimo, žemės planavimo, specialistų paieškos. Nereikia galvoti, kad investuotojas investuotojas ateina ir bučiuoja rankas, nes kitos savivaldybės neįsileido. Nemažai yra savivaldybių, kurios taip galvoja. Turi pasikeisti tas požiūris. Turi meras su visa taryba atvažiuoti ir padėkoti, paklausti, ko reikia, kad verslas kurtų darbo vietas ir mokėtų mokesčius“, - sakė D.Arlauskas. Anot jo, geri pavyzdžiai – Utena, Druskininkai, Klaipėda.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako nesitikinti pokyčių, jei Vilniuje tarybai vėl vadovaus konservatoriai. Iš naujos valdžios pirmiausia tikimasi paramos smulkiam ir vidutiniam verslui.
„Šiandien mes prie Seimo badaujame apeliuodami į premjero Andriaus Kubiliaus sąžinę, kad nesąžininga skriausti smulkų verslininką proteguojant didžiuosius verslininkus ir mes manome, kad atėjus naujai Vilniaus valdžiai bus peržiūrėti šitie teisės aktai (dėl privalomų kasos aparatų turguose- DELFI)“, - sakė Z.Sorokienė. „Norime, kad valdžia atsisuktų į smulkų verslą ir žmones“.
