Visi žino, kad muitinė tikrina krovinius pasienyje ir kaupia bei sistemina duomenis apie eksportą ir importą. Kokias dar funkcijas atlieka muitinė?
Pagrindinės muitinės funkcijos yra importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimas, vidaus rinkos apsauga, pažeidimų prevencija ir prekybos sąlygų lengvinimas. Muitinės departamento indėlis renkant mokesčius – išties didelis. Lietuvos muitinė į valstybės biudžetą surenka apie pusę jo pajamų – daugiau negu 3 mlrd. litų. Mano nuomone, tai puikus rezultatas.
Kalbant apie funkcijas, priminsiu, kad krovinių kontrolė atliekama ne tik pasienyje, bet ir viduje. Muitinės dokumentų įforminimo procedūros, visapusiškas, dalinis ar dokumentinis krovinių tikrinimas dažniausia vyksta vidiniuose postuose.
Muitinė taip pat tvarko kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą, visuomenei teikia informaciją apie įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą ji atsakinga, taikymą, imasi priemonių kontrabandos faktams nustatyti, kelia baudžiamąsias bylas, atlieka kvotas baudžiamosiose bylose dėl kontrabandos ir kt.
Lietuvoje diegiama elektroninio deklaravimo sistema. Gal galite paaiškinti, kaip ji funkcionuos?
Įvedus centralizuotą eksporto-importo deklaracijų apdorojimo sistemą (šiuo metu ji yra įdiegta visoje Lietuvos muitų teritorijoje) galime automatizuotai priimti eksporto-importo deklaracijas. Bandome ir elektroninį deklaravimą.
Įdiegus šią sistemą, turėtų gerokai palengvėti prekybos sąlygos: ūkio subjektas deklaracijas galės pateikti ir atlikti eksporto-importo operacijas net neužsukęs į muitinę. Turėtų pagerėti ir pažeidimų prevencija – atsiras vadinamoji intelektinė kontrolė – muitinės informacinėse bazėse bus kaupiama visa reikiama informacija apie ūkio subjektus, vežėjus, gamintojus ir kt.
Jei nebereikės važiuoti į muitinę deklaruoti prekių, ar nepadaugės kontrabandos? Kaip vyks patikrinimai įsigaliojus elektroninei deklaravimo sistemai?
Pasaulio praktika rodo, kad šimtaprocentinis fizinis tikrinimas yra ir neefektyvus, ir neįmanomas. Įdiegus elektroninio deklaravimo sistemą, bus kaupiama visa informacija apie rizikingus ūkio subjektus. Ką ir kaip tikrinti (atlikti visapusišką fizinį ar dokumentinį tikrinimą ar apskritai netikrinti) nurodys kompiuteris.
Muitinės pareigūnui jis bus kaip sufleris, kaip pagalbininkas, padedantis apsispręsti, tačiau sprendimą vis tiek turės priimti pareigūnas. Artimiausias uždavinys – pereiti nuo kiekybės prie kokybės, t. y. atlikti kuo mažiau tikrinimų pasiekiant kuo didesnį efektyvumą. Potencialiai rizikingi kroviniai tikrinti turi būti atrenkami pagal tam tikrus kriterijus.
Ar kompiuteris bus toks išradingas kaip pažeidėjai, sugebantys paslėpti kontrabandines prekes pačiose neįtikinamiausiose vietose?
Kompiuteris protingas tiek, kiek protingi jį programuojantys žmonės. Todėl vykdant pažeidimų prevenciją labai svarbu į jo smegenis sudėti visus rizikos faktorius. Žinoma, jau minėjau, kad muitinės pareigūnui paliekama teisė keisti kompiuterio nurodymus.
Įvertindamas konkrečią situaciją, jis gali ir nepaklausyti suflerio, tačiau siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kiekvienas kompiuterinės atrankos pakeitimas turės būti aiškiai motyvuojamas ir dokumentuojamas.
Lietuvos muitinės darbas ES ekspertų buvo ne itin gerai įvertintas. Kad tokie vertinimai teisingi, patvirtina ir garsūs kontrabandos skandalai. Ar Jūs, kaip muitinės vadovas, turite muitinės darbų tobulinimo planų?
Jau daug kas pakeista, sutvarkyta valdymo sistema: aiškiai apibrėžtas vertikalus valdymas, horizontalūs ryšiai ir t. t. Reikia, kad institucija dirbtų darniai, lyg vienas kūnas, o vadovas turi užtikrinti, kad tas kūnas reikiamai funkcionuotų. Būtent teisingas vaidmenų išdėstymas (tai ypač aktualu prisimenant, kad valstybės institucijose nuolat stokojama kvalifikuotų specialistų) gali duoti gerą galutinį rezultatą.
Dabartinis uždavinys – išjudinti visą mechanizmą, kad jis pradėtų funkcionuoti. Galiu pasidžiaugti, kad jau matyti pirmieji rezultatai – ir tai yra naujų prevencinių priemonių taikymo rezultatas.
Kokias prevencines priemones turite omenyje?
Dirbama su muitinės pareigūnais. Tikriausiai pastebėjote, kad spaudoje vis dažniau pasirodo informacija apie sulaikytus nesąžiningus pareigūnus, kuriuos sulaiko pačios muitinės tarnybos. Šis apsivalymo procesas vyks ir ateityje. Siekiame sudaryti sąlygas sąžiningiems muitinės pareigūnams atlikti savo pareigas.
Kokie Jūsų vadovavimo principai ir ko tikitės iš Muitinės departamento darbo?
Pirmas mano vadovavimo principas – kolegialumas, taip pat aiškus uždavinių formulavimas ir darbų vykdymo kontrolė. Turi būti grįžtamasis ryšys, kurį užtikrinti galima tik tokiu atveju, jei pareigūnai nebijos sakyti teisybės, kokia ji skaudi bebūtų. Darbuotojus skatinu kelti viešumon visus mūsų „pūlinukus“.
Kaip savo darbo credo įvardyčiau viešumą. Viešumas yra tada, kai Muitinės departamento vadovybė, taip pat ir aš, informuoja tiek visuomenę, tiek muitinę apie visus priimamus sprendimus, diskutuoja dėl projektų, atsižvelgia į siūlymus.
Ar Lietuvos muitinė palaiko ryšius su kitų valstybių muitinėmis? Kaip vyksta toks darbas?
Bendradarbiavimas vyksta nuolatos. Dvejus metus vykdytas PHARE projektas „Muitinės veiklos ir procedūrų gerinimas Lietuvos muitinėje“. Į Lietuvą važiavo visų Europos valstybių ekspertai, mūsų specialistai išvykę sėmėsi kitų šalių patirties. Briuselyje darbuojasi Lietuvos muitinės atašė.
Gana gerai išnagrinėtos visos muitinės darbo sritys, todėl sieksime, kad Lietuvos muitinėje būtų įdiegta tik geriausia Europos šalių patirtis. Praeitų metų Lietuvoje pirmą kartą vyko Pasaulio muitinių organizacijos, vienijančios 162 valstybes, regioninė konferencija, kurioje dalyvavo pats organizacijos generalinis sekretorius prancūzas Michelis Danet, pagrindinių ES valstybių bei JAV ir Kanados muitinių vadovaujantys pareigūnai, specialistai.
Tai didelis įvertinimas Lietuvos muitinei, be to, svečiai susipažino su Lietuva, ši konferencija gali turėti tiesioginės įtakos Klaipėdos uosto plėtrai.
Kaip keisis Lietuvos muitinės darbas, Lietuvai įstojus į ES? Kiek pasienio postų turės Lietuva?
Parengiamieji darbai vyksta jau dabar. Lietuvai tapus ES nare, padaugės papildomų muitinės funkcijų: pavyzdžiui, muitinė turės kontroliuoti, kad žemės ūkio produktai, už kurių eksportą ES moka subsidijas, būtų išgabenti į užsienį. Iki Lietuvos narystės ES dienos muitinės informacinė sistema turės būti pasirengusi keistis duomenimis su Briuselio informacinėmis sistemomis.
Ypač didelis dėmesys skiriamas naujos kompiuterizuotos tranzito sistemos, vadinamojo NCTS, įdiegimui. Įdiegus šią sistemą, krovinys visoje ES teritorijoje bus sekamas realiojo laiko režimu. Nuo praeitų metų liepos 1 d. ši sistema jau veikia visose ES šalyse.
Nuo šių metų gegužės 1 d. mes jau darbuosimės kitoje erdvėje, Lietuvos muitinė bus Europos muitinės dalis, o mūsų surenkami mokesčiai keliaus į Briuselį. 25 proc. Lietuvos muitinės surinktų muitų bus jai grąžinami administracinėms reikmėms.
Keisis ir muitinės postų skaičius. Šiuo metu Lietuvoje yra 70 muitinės postų, įstojus į ES, jų turėtų likti gerokai mažiau. Neliks muitinės postų prie Lenkijos ir Latvijos sienų. Bet tai nereiškia, kad neliks kontrolės.
Ji išliks, jau kuriamos mobilios muitinės pareigūnų grupės, turėsiančios teisę stabdyti automobilius, pravažiavusius sieną, vežtis juos į specialiai įrengtą postą ir atlikti reikiamą tikrinimą. Tačiau šis darbas turės būti vykdomas remiantis operatyvine informacija: jei stabdai, privalai žinoti kodėl.
Šiuo metu mums daug labiau rūpi rytinės sienos apsauga. Juk tai bus visos Europos Sąjungos rytinė siena. Todėl jau dabar pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi statomi nauji arba modernizuojami muitinės postai, juose įrengiamos šiuolaikiškiausios kontrolės priemonės ir pan.
Ar bus kontroliuojamas krovinių srautas ES teritorijoje?
Krovinių srautas, be abejonės, bus kontroliuojamas. Jau minėjau, kad turėtų pradėti funkcionuoti nauja tranzito sistema, kuri turės užtikrinti saugų ir kontroliuojamą prekių judėjimą ES teritorijoje.
Skaičiavimai rodo, kad Lietuvai tapus ES nare, užsienio prekybos srautai turėtų sumažėti apie trečdalį, mat eksporto ir importo ES viduje nėra, yra tik vidinis prekių judėjimas. Lietuvai svarbus klausimas bus prekių įvežimas į ES erdvę iš Rusijos ir Baltarusijos.
Tikimės, kad prekių srautai iš Rytų dėl trumpesnio tranzito kelio į ES per Lietuvą, padidės. Tačiau ar prekių tranzitas padidės kaip tikimasi, priklausys nuo prekybos sąlygų lengvinimo, nuo muitinės darbo, nuo pasienio gyventojų sugebėjimo plėtoti socialinių paslaugų ir aptarnavimo sritį ir kitų veiksnių. Pavyzdžiui, kokia bus Klaipėdos uosto, Lietuvos geležinkelių infrastruktūra.
Ką, Jūsų nuomone, apie muitinės funkcijų pasikeitimą turi žinoti Lietuvos verslininkai, ketinantys vykdyti eksporto-importo operacijas Lietuvai įstojus į ES?
Kokių nors prekybos suvaržymų, specialių apribojimų nebus – Europa skatina prekybą tarp šalių. Žinoma, pirmomis dienomis gal ir patirsime šiokio tokio nerimo, tačiau ypatingų netikėtumų nelaukiame – juk turime Lietuvos muitinės kodeksą, labai artimą ES šalių muitinės kodeksui.
