„Viskas po senovei. Ir būtų gerai, kad viskas ir liktų po senovei. Žinote, politika lieka politika, demokratija yra demokratija, mes nieko nerealizuojam, gerbiame bendras vertybes, bet vis tiek visko į vieną krūvą sujungti neįmanoma ir netikslinga. Vis tiek mes esame amžini istoriniai kaimynai ir tokiais liksime. Matote, valstybių vadovai, įmonių vadovai keičiasi, o tautos gyvena tose erdvės per amžius“, - svarstė A. S. Tamošiūnas.
„Mums absoliučiai niekas nepasikeitė“, - antrino ir V. Matijošaitis. - „Viskas lygiai taip pat, kaip ir prieš, pavyzdžiui, penkerius metus. Vienintelis dalykas, kas labiau jaučiama, kad jie labiau saugo vietinį verslą, bet tai natūralu – tiek Rusija, tiek Baltarusija, tiek Ukraina daro lygiai taip pat“.
S.Besagirskas: nevertinkime A.Lukašenkos kaip bepročio
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas taip pat teigia negirdėjęs nei iš Lietuvos, nei iš Baltarusijos verslininkų, kad po politinių neramumų ketvirtai kadencijai perrinkus A. Lukašenką kaip nors būtų pakitusios verslo sąlygos ar būtų užgriuvę netikėti tikrintojai.
„Mes bendraujame su Gardino srities verslininkais, tai iš tikrųjų neteko girdėti, kad kažkas pablogėtų. Lietuvos ir Baltarusijos santykiai verslo ir politikos srityje, nepaisant tų įvykių Baltarusijoje, yra gana šilti dėl didelio įdirbio. Baltarusijoje verslo tarpe ir ypač vidutinio lygmens valdininkų tarpe (aš nekalbu apie tam tikrus atskirus asmenis) Lietuvos įvaizdis šiai dienai yra geras, nepaisant net to, kad kai kurie valdininkai nuoširdžiai palaiko A. Lukašenką“, - pasakojo S. Besagirskas.
Pasak pašnekovo, apskritai galima pasakyti, kad Baltarusijoje verslo sąlygos žingsnis po žingsnio yra gerinamos, nors Europos Sąjungos valstybėms dar neprilygsta.
„Tendencija Baltarusijoje verslo santykių, verslo klimatas po truputėlį ten gerėja. Labai nedideliais žingsniukais, bet gerėja. A. Lukašenkos įsakymai dėl verslo klimato gerinimo, kad ir kaip būtų keista, yra vykdomi. Aišku, tai nėra Europos Sąjunga, ten dirbant reikia įvertinti visas rizikas, kurių yra daug daugiau nei čia, Lietuvoje, bet iš tikrųjų verslo aplinka ten gerėja“, - teigė LPK atstovas.
Klausiamas, ar nėra naivu tikėtis ypač puikių verslo sąlygų šalyje, kurioje jos gali būti pakeistos vieno vienintelio žmogaus įsakymu, S. Besagirskas teigė, jog neturėtume A. Lukašenkos vertinti kaip kokio nors bepročio – esą jis siekia savo šaliai naudos, todėl kažin, ar atsibudęs vieną rytą staiga sugalvotų nusavinti visas lietuvių kilmės investicijas.
„Kad ir kokias skirtingas nuomones turėtume, nevertinkime A. Lukašenkos kaip kažkokio bepročio. Tai protingas, racionalus žmogus, kuris galbūt veikia ne tokiais metodais, kurie mūsų supratimu yra priimtini. Tačiau tai labai normalu. Aš manau, jog pagal jo žingsnius (galimą spręsti – DELFI), kad jis myli savo šalį ir taip, kaip supranta, daro, kad ten būtų geriau, stengiasi dėl savo šalies. Šiandien prekyba su Lietuva ir bendradarbiavimas atneša naudos abiems pusėms ir pakankamai didelės. Aš manau, kad, tai suvokdamas, jis tikrai vieną rytą atsikėlęs nepasakys, kad Lietuva yra blogų žmonių, šalis su ja neprekiaukime, konfiskuokime lietuviškas investicijas“, - svarstė S. Besagirskas.
Sąlygos nesikeičia
Nors „Arvi“ įmonių grupė pastaruoju metu pristabdė savo plėtrą Baltarusijoje, tačiau grupės viceprezidentas A. S. Tamošiūnas teigia, jog taip nutiko labiau dėl vadovų kaitos su „Arvi“ bendradarbiaujančioje įmonėje bei dėl ministrų kabineto kaitos po prezidento rinkimų.
Kaip žinoma, A. Lukašenką perrinkus ketvirtajai kadencijai, pakito ir ministrų kabinetas, o premjeru, vietoje Sergejaus Sidorskio, paskirtas Michailas Mesnikovičius.
„Ten vyksta įmonės, su kuria mes norime dirbti, savininkų kaita, kaip mes supratome. Mūsų manymu, tai yra dėsningi dalykai iš vienos pusės, iš kitos pusės įvyko vadovų kaita po rinkimų, pasikeitė ministrų kabinetas ir žiūrim į tai, kaip į normalų procesą. Reikia šiek tiek laiko. O šiaip tai mes Baltarusijoje dirbame daugiau negu dešimt metų ir pakankamai sėkmingai“, - teigė A. S. Tamošiūnas.
Pašnekovas teigia manąs, kad nors demokratija Lietuvos kaimynė pasigirti negali, tačiau esą bendri interesai vis tiek turėtų nusverti politinius, o teigiantieji, kad Baltarusijai būtina taikyti kuo griežčiausias ekonomines sankcijas, anot A. S. Tamošiūno, gali turėti savų interesų, kad tik Lietuva ar kitos šalys kuo mažiau bendradarbiautų su Baltarusija.
„Mes jokiu būdu nekalbame, kad demokratiją reikia pakeisti bizniu, ne, bet viskas, mano manymu, turi būti pagal Winstono Churchillio išsakytą formulę: „Didžioji Britanija neturi nei amžinų draugų, nei amžinų priešų, Didžioji Britanija turi amžinus interesus“. Tai mes nesutapatinkime savo interesų su svetimais. Gerbkime vertybes, bet neužmirškime, kad mes irgi turime savų interesų. O galbūt kažkieno interesas, kad mes neturėtume kažkur interesų? Arba juos pakeistume kitais, bet kurie mums kainuos brangiau“, - svarstė „Arvi“ įmonių grupės viceprezidentas, pabrėžęs, kad tai jo asmeninė nuomonė.
Politinis užnugaris padeda ir Baltarusijoje, ir Lietuvoje
„Vičiūnų“ įmonių grupės steigėjas ir pagrindinis akcininkas bei vadovas V. Matijošaitis teigia, kad apskritai verslo sąlygos Baltarusijoje yra panašios, kaip ir Lietuvoje – esą abiejose valstybėse kartais tenka ieškoti valdininkų ar politikų užtarimo.
„Viskas priklauso, nuo to, kokį verslą „darai“ ir kokias investicijas planuoji. Jeigu yra kažkoks nedidelis užnugaris, tai ir Lietuvoje lengviau stumtis ir eiti į priekį. Tą patį detalųjį planą, jeigu bus užtarimas iš viršaus, gali greičiau suderinti ar Lietuvoje, ar Baltarusijoje“, - pasakojo V. Matijošaitis
„Praeitų metų gegužės mėnesį su pramonininkais lankėmės pas A. Lukašenką, teko su juo kalbėtis. Tai išreiškėm norą statyti fabriką, buvo čia susidomėjimas, prižadėjom pakviesti į atidarymą. Ir iš tiesų tai padėjo mums susitvarkyti dokumentus. Ne jis toliau rūpinosi, bet mes dažnai parodydavome valdininkams laikraščių iškarpas, kad buvome, kad mūsų investicija į jūsų šalį yra priimtina. Tai faktiškai labai greitai, per keturis mėnesius dėl sklypo sutvarkėm/ Lietuvoje taip nepadarysi“, - pridūrė pašnekovas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, tiesioginės Lietuvos investicijos Baltarusijoje 2010 m. sausio 1 d. sudarė 152,4 mln. Lt, užimdama 10 vietą pagal tiesioginių Lietuvos investicijų užsienyje dydį.
Baltarusijoje registruoti 58 Lietuvos investuotojai. Daugiausia Lietuvos verslas investavo į: didmeninę ir mažmeninę prekybą (28,0 mln. Lt), finansinį tarpininkavimą (15,6 mln. Lt), nekilnojamą turtą, nuomą ir kitą verslo veiklą (9,5 mln. Lt), apdirbamąją pramonę (8,5 mln. Lt).
