Sutarimo dėl didesnio minimalaus atlyginimo nepavyksta rasti jau kone pusmetį.
„Vilkinimas yra nuolatinė smulkaus verslo taktika. Kai buvo verslo pakilimas prieš dvejus metus mes taip pat siūlėme didinti, jie sakė, kad įmonės bankrutuos, užsidarys. Šiandien pramonininkai ir verslininkai pritarė minimalios algos didinimui“, – žurnalistams kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Jis įtaria, kad smulkiųjų verslininkų pasipriešinimas gali būti susijęs su šešėlinės ekonomikos mastais.
„Ne paslaptis, kad Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, darbdaviui yra daug naudingiau nemokėti oficialaus atlyginimo, o mokėti „vokelį“. Mes žinome, kad šešėlyje dabar yra apie 30 proc. visos ekonomikos. Kas įdomiausia, mūsų žiniomis, didžiausias šešėlis yra smulkiajame versle. Kas galėtų paneigti, kad smulkusis verslas nenori ištraukti tų šešėlinių pinigų ir nenori mokėti oficialių darbo užmokesčių“, – teigė konfederacijos pirmininkas.
Jo teigimu, praėjusiais metais iš pelno mokesčio į biudžetą gauta 1 mlrd. Lt. „Taigi įmonių situacija nėra tokia tragiška, kaip stengiamasi parodyti“, – ironizavo A. Černiauskas.
Trišalėje taryboje Vyriausybės atstovai vengė išsakyti savo nuomonę, tvirtindami, kad pirmiausiai turi susitarti verslas ir profsąjungos.
„Vyriausybė minimalios algos didinimui pritartų vienu atveju, jei nebūtų didinimas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Jos nepritarimas yra tik dėl to, kad mes kartu norime didinti ir NPD, kad padidėtų realios darbuotojo pajamos“, – sakė A. Černiauskas, tikintis, kad pavyks pasiekti minimalios algos padidinimą nuo liepos.
Jis atkreipė dėmesį, kad profsąjungų ir Vyriausybės skaičiavimai skiriasi – profsąjungos mano, kad padidinus minimalią algą, į biudžetą bus surinkta apie 30 mln. Lt, o Vyriausybė skaičiuoja, kad ji netektų 60 mln. Lt.
Tačiau siūlymui minimalų atlyginimą didinti nekeliant NPD nepritaria Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).
„Mes orientuojamės į tai, kad išliktų tas pats santykis, koks yra šiuo metu – 58 proc. Mes manome, kad darbuotojas turėtų gauti daugiau nedidinant mokestinės naštos“, – teigė LPK viceprezidentas Jonas Guzavičius.
LPK ir profsąjungų bendra nuomone, nuo šių metų liepos minimalus atlyginimas turėtų didėti 100 Lt iki 900 Lt neatskaičius mokesčių, tačiau kartu iki 530 Lt turėtų ūgtelėti NPD. Tokiu atveju dirbančiojo pajamos padidėtų kiek daugiau nei 80 Lt, o jeigu NPD liktų nepakitęs, minimalus atlygis po mokesčių didėtų tik keliolika litų.
Taip pat nuo kitų metų minimalus atlyginimas turėtų būti 1000 Lt, o NPD – 580 Lt.
Šiuo metu minimalaus atlyginimas yra 800 Lt prieš mokesčius arba maždaug 680 Lt juos atskaičius. Skaičiuojant minimalų atlyginimą taikomas 470 Lt NPD.
Didinti galima būtų 30 Lt
„Dabar yra pasibaigęs kritimas į duobę ir tik dabar valstybėje ir ekonomikoje žengiami pirmieji žingsniai. Daugumos įmonių, taip pat ir smulkių, apyvartos sumažėjo dėl objektyvių priežasčių: dėl mažinamų pensijų, emigracijos, brangusių išteklių, natūraliai, klientų aptarnavimo sferoje sumažėjo, krito apyvartos. Jeigu įmonėms padidiname išlaidas ir paspaudžiame į kampą, tada dalį darbuotojų jos tikrai atleis, valstybei dėl to bus minusas“, – žurnalistams sakė jis.
Smulkiųjų atstovo nuomone, minimalus atlyginimas turi būti susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu, taigi jam didėjant, turėtų didėti ir minimalus atlyginimas.
„Dalis verslo visada yra šešėlyje, tokių įmonių yra ir tarp stambaus, ir tarp valstybinio verslo. Jos sudaro maždaug 20 proc., tačiau tokiu sprendimu dalį iš tų trijų ketvirčių įmonių (nesančių šešėlyje - DELFI) mes nustumtume į bankrotą. Daug įmonių yra nepajėgusios mokėti daugiau, nes apyvartos yra nukritusios“, – kalbėjo A. Mackevičius.
Jis vylėsi, kad profsąjungoms nepavyks pasiekti minimalios algos didinimo 100 Lt nuo liepos. Šiuo metų ją kilstelėti esą būtų galima 30 Lt.
„Jeigu Lietuvoje išliks sveiko ekonominio mąstymo, tai minimalios algos kėlimas bus svarstomas nuo 2012 m., bet jokiu būdu ne taip greitai. Geriausiu atveju minimalią algą galima būtų didinti 30 Lt“, – sakė A. Mackevičius.
Primena biudžeto deficitą
„Mes laukiame socialinių partnerių apsisprendimo ir jeigu jie pateiks kažkokį suderintą pasiūlymą, tada mes jį analizuosime. Kol kas mes jo nesame gavę. Jeigu socialiniai partneriai susitaria, kad darbdaviai gali didinti atlyginimus, tai jau jų reikalas. Čia Vyriausybė neturi būti tarpininkė, o mokesčių klausimus mes tokiu atveju turėtume analizuoti.“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio kalbėjo premjeras.
Paklaustas, ką mano apie NPD didinimą, jis priminė, kad šiemet biudžete numatytas 5,6 mlrd. Lt deficitas.
Siūlo mažinti minimalią algą
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kritikuoja siūlymą didinti minimalią algą, tvirtindamas, kad toks sprendimas apsunkintų mažų įmonių, ypač tų, kurios įsikūrusios regionuose, darbą, nes jos neturėtų, iš ko kelti atlyginimus darbuotojams.
Taip pat minimalaus atlyginimo didinimas mažintų paskatas kurti naujas darbo vietas.
Be to, esą palyginus minimalų ir vidutinį atlyginimą, po padidėjimo šis santykis Lietuvoje būtų vienas didžiausių Europoje.
Todėl, instituto nuomones, tinkamas ekonominis sprendimas būtų apskritai iki 500 Lt sumažinti minimalią algą.
„Darbo rinkoje atsirastų daugiau matomų darbų, kurių šiandien tiesiog nėra arba jie nudirbami nelegaliai“, – rašoma LLRI rašte Trišalei tarybai.
DELFI primena, kad Trišalėje taryboje, kurioje turi sutarti valdžios, verslo ir profsąjungų atstovai, sprendimas dėl minimalios algos nėra priimtas.
Minimalus atlyginimas paskutinį kartą didintas 2008 m. sausį.
