Maždaug 80 proc. Lietuvos rinkoje parduodamų gyvų žuvų yra užaugintos Lietuvoje, kitos – importuotos iš užsienio. Kitaip yra su Lietuvoje parduodamomis šaldytomis žuvimis: apie 20 proc. – užaugintos ar sužvejotos Lietuvoje, 80 proc. – importuotos.
Jeigu perkate karpį, karosą, lydeką, eršketą, šamą, sterką, ungurį ar upėtakį, greičiausiai tai Lietuvos vandenyse užauginta žuvis. Tokios produkcijos per metus parduodama apie 1,5 tūkst. tonų. Baltijos jūroje sužvejojama apie 15,5 tūkst. tonų žuvų, tačiau tik apie 3 tūkst. tonų parduodama Lietuvos rinkoje. Tolimuosiuose žvejybos regionuose sužvejojamos žuvys Lietuvą pasiekia labai retai. 2010 m. iš 131,882 tūkst. tonų žuvų Lietuvą pasiekė iki 1 proc.
Per metus į mūsų šalį importuojama apie 100 tūkst. tonų žuvų ir jų produktų, panašus kiekis žuvų produktų eksportuojama iš Lietuvos į kitas užsienio valstybes, todėl galima teigti, kad labai maža dalis Lietuvos perdirbimo įmonėse pagamintos produkcijos lieka mūsų šalies rinkoje. Tokios įmonės per metus pagamina apie 70 tūkst. tonų žuvų produktų, didelė dalis importuotų žuvų naudojama kaip žaliava perdirbimo įmonėse.
Gerai menantys sovietinius laikus žmonės žino, kad anuomet dažniausiai valgomos žuvys buvo jūrų lydeka ir žydroji menkė („putasu“), gal dar karpis. Šiandien parduotuvėse lašišų, menkinių žuvų filė ir jūrų gėrybių (krevečių, krabų, langustų, midijų, austrių) – nors vežimu vežk. Nepriklausomybės metais Lietuvos įmonės pradėjo pramoniniu būdu auginti vertingas ir brangias žuvis: ungurius, europinius ir afrikinius šamus, įvairių rūšių eršketus, vaivorykštinius upėtakius. Per metus jų užauginama apie 4 tūkst. tonų.
Šiandien mūsų šalies parduotuvėse galima nusipirkti apie 40 rūšių žuvų, o priskaičiavus iš jų pagamintos produkcijos asortimentą šis skaičius siektų apie 400. Populiariausios Lietuvos mažmeninėje prekyboje yra šių rūšių žuvys: atlantinės lašišos (šviežios, atšaldytos, su galvomis, nuo 1 iki 3 kg svorio), karpiai (gyvi), sūdytos silkės (nefasuotos, neišdarinėtos, su galvomis), sūdytų silkių filė (fasuota), jūrų ešeriai (nefasuoti, karštai rūkyti), skumbrės (nefasuotos, šaltai rūkytos), menkių filė (plastikiniuose maišeliuose, šaldyta), žuvų (šprotų, skumbrių, sardinių, silkių ir kt.) konservai.
Kokią žuvį pirkti?
Išsiaiškinus, koks žuvų ir jų produktų asortimentas yra mūsų parduotuvėse, kyla klausimas, kokią žuvį geriausia pirkti? Tad paklausėme, ką renkasi savo stalui tie žmonės, kurie geriausiai nusimano apie žuvis.
Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius Vytautas Andriuškevičius sako, jog populiariausia žuvis – kiekvieno vartotojo reikalas, priklausantis nuo tradicijų, skonio, kainos ir kitų dalykų: „Man asmeniškai populiarios žuvys yra gyvi ir rūkyti karpiai, atšaldyti starkiai, sūdytos lašišos ir silkės, atšaldytos skrostos menkės bei šaldytos jūrų gėrybės. Žuvis renkuosi pagal šiuos kriterijus: šviežumą, cholesterolį, ekologiją, omega-3 rūgštis, skonį.“
Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir rinkos skyriaus vyriausioji specialistė Eugenija Bukienė, mus konsultavusi šiais klausimais, teigė šeimos stalui dažniausiai besirenkanti šviežias ekologiniuose tvenkiniuose užaugintas žuvis: „Žinoma, visada įvertinu kainos ir kokybės santykį. Mano šeimoje mėgstamiausios žuvys – karpis, upėtakis, menkė, jūrų lydeka. Taip pat džiaugiamės gausiu Lietuvos parduotuvėse esančiu žuvų ir jų produktų asortimentu – krevetės, tunai jau tapo įprastos kasdienių patiekalų, pavyzdžiui, mišrainių, sudedamosios dalys.“
Kokios populiariausios žuvys iš pigiausių? Pasak V. Andriuškevičiaus, atšaldytos šviežios žuvys (tarkim, kuojos, strimelės) yra pigios, tačiau iš jų pagaminta produkcija iš karto tampa brangi (vytintos kuojos, karštai rūkytos strimelės). Panašiai yra ir su kitų rūšių žuvimis.
Maistine prasme visos žuvys yra vertingos, nes jose gausu įvairių žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Pirmiausia minėtini tunai, lašišos, unguriai, gyvi karpiai, eršketinės žuvys, skumbrės, stambios (400 g) silkės, starkiai, atšaldytos menkės, lynai... V. Andriuškevičiaus teigimu, atšaldytos šviežios žuvys ir jų produkcija yra vertingesnės už užšaldytas. Tačiau iš tolimų kraštų galima atgabenti tik užšaldytas žuvis ir jų produkciją.
Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius tvirtina negirdėjęs, kad mokslininkų laboratorijose būtų užfiksuota atvejų, susijusių su žuvimis, užterštomis pavojingomis žmonių sveikatai medžiagomis. „Kažkada menkių kepenyse buvo rasta sunkiųjų metalų ir neleista iš jų gaminti konservų. Manoma, kad kenksmingas medžiagas gali kaupti plėšrios ir ilgai gyvenančios žuvys“, – kalbėjo V. Andriuškevičius.
Sergsti kokybę
Kad maistui būtų tiekiamos aukštos kokybės ir saugios žuvys, rūpinasi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Siekdami apsaugoti rinką, atliekame laboratorinę kontrolę gamybos, prekybos įmonėse ir vykdome pasienio kontrolę – imami mėginiai mikrobiologinei (tiriami patogeniniai mikroorganizmai, parazitai), cheminei taršai (tiriami sunkieji metalai, pesticidai, veterinarinių vaistų liekanos, benzo(a)pirenas, histaminas, dioksinas) nustatyti, atliekami radiologiniai, jusliniai tyrimai (skonis, kvapas, konsistencija), tiriami genetiškai modifikuoti organizmai. Be to, įmonės, tiesiogiai atsakingos už tiekiamų rinkai produktų saugą ir kokybę, atlieka tyrimus savikontrolės tikslais“, – aiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarinės sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Janina Kondrotienė.
2010 m. buvo atlikti 1 666 žuvininkystės produktų tyrimai, 42 (3 proc.) iš jų neigiami dėl parazitų (71 proc.) ir listerijų (12 proc.), juslinių rodiklių neatitikimo (10 proc.), dioksino (5 proc.), histamino (2 proc.). Gavus nepatenkinamus rezultatus, žuvininkystės produktai pašalinami iš rinkos, informuojama visuomenė, taikomos poveikio priemonės įstatymų nustatyta tvarka.
Parazitais daugiausia buvo užterštos šaldytos skrostos be galvų, uodegų argentininės jūrų lydekos, įvežtos iš Argentinos ir Ispanijos (sužvejotos Atlanto vandenyne), listerijomis – sūdytos, rūkytos lašišos (užaugintos Norvegijoje), dioksino nustatyta menkių kepenyse, strimelėse (sužvejotos Baltijos jūroje).
Su skundais į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą kreipiasi ir vartotojai. Tarnyboje veikia nemokama telefono linija 8 800 40 403, kuria vartotojai visą parą gali teikti informaciją apie nekokybiškus maisto produktus ir viešojo maitinimo paslaugas. Apie tai pranešti galima ir interneto svetainėje http://vmvt.lt/ ar teritorinėse maisto ir veterinarijos tarnybose.
Pernai dėl žuvininkystės produktų buvo gauti 195 vartotojų skundai, 72 (37 proc.) iš jų pasitvirtino. Dažniausiai vartotojai pagrįstai skundėsi nusipirkę nekokybiškų (dėl pakitusio kvapo, skonio, išvaizdos, rastų parazitų) žuvų ir jų produktų, taip pat dėl pasibaigusio gaminio vartojimo termino, netinkamo ženklinimo, laikymo sąlygų.
Skundui pasitvirtinus, vartotojui grąžinami pinigai už įsigytą nekokybišką maisto produktą arba maisto produktas pakeičiamas kokybišku. Svarbu turėti prekės įsigijimo čekį.
Jeigu vartotojas įtaria, kad apsinuodijo, šiuo atveju turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, nes tik gydytojas, atlikęs reikiamus tyrimus, gali patvirtinti ar paneigti apsinuodijimo simptomus. Diagnozei pasitvirtinus, gydymo įstaiga informuoja Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tuomet ši operatyviai tiria apsinuodijimo priežastis.
„Vartotojai, pirkdami maisto produktus, turėtų būti budrūs, įdėmiai skaityti pateiktą informaciją apie maisto produktą, o parsinešę į namus tinkamai laikyti, jei būtina – apdoroti ir tuomet vartoti. Dar norėtume įspėti vartotojus nepirkti neaiškios kilmės maisto produktų ne prekyvietėse ar kitur, nes tokiu atveju kyla didžiausia rizika įsigyti nekokybišką ir nesaugų maisto produktą“, – priminė J. Kondrotienė.