„p. Zita Sorokiene,
Esu įsitikinusi, kad demokratinėse valstybėse vienos ar kitos visuomenės grupės interesus atstovaujančios organizacijos buriasi tam, kad kokybiškai prisidėtų rengiant ir priimant sprendimus valstybės ar savivaldos lygiu. Ir Lietuvoje įprasta praktika, kad įvairios, tame tarpe ir verslo asocijuotos struktūros aktyviai dalyvauja, teikia savo įžvalgas, siūlymus ir rekomendacijas įvairiems rengiamiems teisės aktams. Tokiu būdu nauda abipusė – priimami sprendimai atspindi pusiausvyrą tarp įvairių visuomenės grupių interesų bei atitinka atskirų jos grupių galimybes tuos sprendimus įgyvendinti.
Tad tenka tik apgailestauti, kad šįkart, Vyriausybei svarstant pasiūlymą dengtose turgavietėse prekiaujant maistu naudoti apskaitą lengvinančias technines priemones – kasos aparatus, Jūsų vadovaujama asociacija konstruktyviai dalyvauti siūlymo svarstyme nepanoro. Vyriausybė šį sprendimą priėmė po mėnesio diskusijų, kurių metu Jūsų vadovaujama organizacija buvo kviečiama teikti siūlymus, kad sprendimas kuo geriau atspindėtų ir smulkaus verslo bei prekybininkų interesus. Tačiau diskusijose siūlymų ir įžvalgų dėl kasos aparatų įvedimo sąlygų neteikėte, į siunčiamus derinti teisės aktus nereagavote ir neatsakinėjote – išskyrus viešai išsakytas niekuo nepagrįstas tezes apie „verslo žlugdymą“ ir reikalavimą atidėti sprendimus neapibrėžtam laikui.
Nepaisydama konstruktyvaus dialogo trūkumo, Vyriausybė, įsiklausydama į viešoje erdvėje išsakomus smulkiųjų verslininkų nuogąstavimus, sutarė ir dėl susijusių sprendimų, kurie palengvintų su kasos aparatais turguje prekiaujančių gyventojų darbą – palengvinti apskaitos tvarkymą ir paprastinti jų techninės priežiūros tvarką.
Taipogi, atliepiant viešumoje sklandančius mitus ir sąmoningą klaidinimą dėl reikalavimų steigti įmones ar samdyti apskaitininkus, buvo parengta išsami informacinė medžiaga apie kasos aparatų naudojimą. Dar kartą pabrėžiu, kad kasos aparatų naudojimas jokių papildomų mokestinių prievolių nesukuria, nes apskaitos įrankis apmokestinimo pakeisti negali. Administracines prievoles šis sprendimas dar ir supaprastina tam verslininkui, kuris jau šiuo metu laikosi reikalavimų dėl ūkinių operacijų apskaitymo bei dokumentų išrašymo, pajamų deklaravimo bei mokesčių mokėjimo.
Jūs teigiate, kad tokių – dauguma, todėl nesuprantama, kaip tokių prekybininkų interesus galėtų pažeisti kasos aparato naudojimas, kai rankinius įrašus apie pajamas pakeis kasos aparato juosta, pirkėjui paprašius dokumento nebereikės užsiimti „rašto darbais“, o kasos aparato įsigijimo išlaidos bus kompensuojamos.
Kaip žinia, sprendimas įvesti apskaitos priemones – kasos aparatus turguje maistu prekiaujantiems gyventojams, buvo priimtas siekiant užtikrinti didesnį verslo skaidrumą, geresnę pajamų apskaitą, sudaryti galimybes tiksliai fiksuoti gautas pajamas ir kartu užkirsti kelią nereglamentuotai, šešėlinei veiklai, bei geriau apsaugoti vartotojų teises. Tad šis sprendimas naudingas visai visuomenei ir pačiam sąžiningam smulkiajam verslui. Todėl ultimatyvus pasipriešinimas šiam sprendimui sukuria prielaidas manyti, kad remiami priešingi tikslai nei visuomenės interesas, tuo pačiu bandant kaltinti Vyriausybę nežinia kieno interesų atstovavimu.
Mes gyvename visuomenėje, kuri sutarusi solidariai prisidėti prie bendrai teikiamų paslaugų visiems joje gyvenantiems. Tai solidarumas tarp tų, kurie dirba ir turi galimybių prisidėti savo ištekliais ir tų, kurie dėl įvairių aplinkybių šiuo metu to padaryti negali (kūdikiai ir vaikai, sergantieji, vyresni žmonės). Šis solidarumas įgyvendinamas per viešųjų išteklių valdymą – gaunamos pajamos iš sumokamų mokesčių perskirstomos per biudžetus ir sugrįžta visiems visuomenės nariams per socialines, švietimo, sveikatos, visuomenės apsaugos ir kitas teikiamas paslaugas. Beje, 70 proc. visų perskirstomų lėšų atitenka trims svarbioms sritims: socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatai.
Kasos aparatų įvedimas turgavietėse anaiptol ne supriešina ar skurdina visuomenę, kaip Jūs teigiate, bet sudaro tinkamas prielaidas tiems, kas vykdo verslą turgavietėse, sąžiningai ir solidariai prisidėti prie visos visuomenės gerovės kūrimo. Tačiau, jei, kaip Jūs teigiate, dėl priimamo sprendimo, dalis turgaus prekeivių nutars emigruoti ir pasirinks kurti ne savo, bet kitos valstybės gerbūvį, noriu Jus patikinti, kad visose išsivysčiusiose valstybėse visuomenės nariai sąžiningai prisideda prie bendrų visuomenei teikiamų paslaugų kūrimo. Ir tik todėl tos valstybės gali suteikti didesnę gerovę savo piliečiams.
Belieka tik apgailestauti, kad Jūs iki šiol neišnaudojote galimybių dalyvauti konkretaus sprendimo priėmime, netarpininkavote ir nepadėjote smulkiam verslui, kurį teigiate, kad atstovaujate, išsamiau susipažinti su priimamo sprendimo priežastimis, o dažnai ir klaidinote visuomenę dėl šio sprendimo pasekmių. Nepaisant to, raginčiau diskutuoti dėl jau priimtų teisės aktų, teikti siūlymus dėl tobulintinų nuostatų – Finansų ministerija yra pasirengusi svarstyti konstruktyvius siūlymus ir teikti papildymus bei pakeitimus, jei jų prireiktų.
Tuo pačiu iš anksto ir viešai noriu Jus informuoti, kad Jūsų organizuojamame mitinge dalyvauti neturėsiu galimybių, kadangi savo dalyvavimu patvirtinčiau Jūsų insinuacijas, jog Finansų ministerija inicijuoja, o Vyriausybė įgyvendina sprendimus, kuriuos lemia Jūsų laiške minimi nederami vykdomajai valdžiai motyvai.
Sprendimų motyvai yra visiškai skaidrūs – skirtingiems subjektams gali būti taikomos skirtingos apmokestinimo taisyklės, tačiau valstybės pareiga užtikrinti, kad apmokestinimo išimtimis naudotųsi tik tie, kuriems jos sukurtos. Verslo liudijimas yra mokesčių sumokėjimo forma skirta smulkiausiems verslininkams, o verslininkas tai žmogus, kuris savarankiškai priima sprendimus dėl savo veiklos.
Kasos aparatas, apskaitantis gautas iš veiklos pajamas niekaip negali pakenkti tokio žmogaus verslui ir netgi priešingai, dokumento išdavimas pirkėjui, pirkėjo tikrumas, kad jis esant reikalui galės apginti savo, kaip vartotojo, teises tik sustiprins ryšį ir pasitikėjimą tokiu verslu. Todėl baimintis kasos aparatų derėtų tik tiems, kurie dabar turi ką slėpti, tokiu būdu permesdami savo kaip solidarios visuomenės narių prievoles tiems, kuriems jų vengti neleidžia įsitikinimai ir suvokimas, kad valstybės ir piliečių ryšys nėra vienpusis.”
