Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) išaiškino uostamiesčio bendrovę, kuri sudariusi rinkotyros paslaugų pirkimo sutartį su ofšorine kompanija, neteisėtu būdu siekė sumažinti mokėtiną pelno mokestį ir taip gauti mokestinės naudos. Mokesčių administratoriui sandorį pripažinus formaliu, bendrovei priskaičiuota sumokėti apie 0,5 mln. Lt nesumokėto mokesčio, delspinigių ir baudos.
Prekyba dėvėtais drabužiais užsiimanti Klaipėdos įmonė, neva siekdama išplėsti savo veiklą, rinkos tyrimus patikėjo Seišelių Respublikoje registruotai bendrovei. Užsienio įmonė įsipareigojo ne tik vykdyti potencialių partnerių paiešką ir atranką, platinti informaciją apie uostamiesčio įmonės prekes, bet ir rengti įvairaus pobūdžio seminarus, konferencijas bei išvykas. Sutartis buvo sudaryta neribotam laikui ir uoliai vykdoma.
Vien per pirmąsias penkias dienas Seišelių bendrovė klaipėdiečiams „suteikė“ paslaugų už kone pusę milijono litų, o per pirmuosius du mėnesius paslaugų suma išaugo iki 1,7 mln. Lt. Už informacijos apie potencialius partnerius surinkimą grynais pinigais įspūdingą sumą paklojusi Klaipėdos bendrovė šias išlaidas priskyrė įmonės leidžiamiems atskaitymams ir taip šimtatūkstantinėmis sumomis sumažino mokėtiną pelno mokestį.
„Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad užsienio įmonės išrašytos sąskaitos nėra pagrįstos jokiais dokumentais, o uostamiesčio bendrovės sąskaitose nurodytos ūkinės operacijos tikrovėje neįvyko. Įvertinus surinktus faktus ir nustatytas aplinkybes konstatuota, kad Klaipėdos įmonės apmokestinamosios pajamos minėtai 1,7 mln. Lt sumai sumažintos nepagrįstai“, - sakė Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotojas Virgilijus Beržanskis. - „Tokie atvejai, kai pasitelkus ofšorines kompanijas siekiama arba sumažinti mokėtinus mokesčius valstybei, arba visai jų nemokėti, nėra pavieniai, o pelno mokesčio vengimo schemų pasitaiko įvairių“.
Viena iš tokių, pasak V. Beržanskio, kai užsienio bendrovėms pusvelčiui perleidžiamos iš Europos Bendrijos įmonių įsigytos prekės taip sudarant sandorius, kad Lietuvos įmonės esą pelno negauna, o didelis ofšorinės kompanijos pelnas lieka neapmokestintas. Nustatoma ir atvejų, kai ofšorinė kompanija, siekdama mažesnių muitų, sumažina į Lietuvą tiekiamų prekių kainą, o Lietuvos įmonė gautą didesnį pelną sumenkina padidindama sąnaudas dėl neva turėtų išmokų kitai ofšorinei kompanijai.
