Pasak ministerijos, viena svarbiausių mūsų šalies turizmo sektoriaus problemų – trumpas turistinis sezonas,o sveikatos turistus galima priimti visus metus. Be to, tokio turizmo pridėtinė vertė yra didesnė.
Ministerija skaičiuoja, kad sveikatingumo tikslais atvykęs turistas vidutiniškai per dieną išleidžia per 350 litų, o atostogaudamas ir poilsiaudamas – apie 210 litų.
„Lietuva turi dideles galimybes plėtoti ir eksportuoti sveikatos turizmo paslaugas, kadangi išsiskiria kaip geros kainos ir kokybės santykio sveikatos turizmo šalis. Taip pat drąsiai galime konkuruoti su kitomis šalimis, nes atitinkame aukštus paslaugų kokybės standartus, įvairioms sveikatos procedūroms naudojame gamtos išteklius, turime aukštos kvalifikacijos specialistų“, – sako ūkio viceministras Daumantas Lapinskas.
Siekdama populiarinti medicinos turizmą, šiais metais Ūkio ministerija planuoja parengti Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo strategiją 2011–2020 m. Tuo tikslu bus atlikta geografiškai ir ekonomiškai panašių užsienio šalių strateginė analizė, taip pat bus analizuojamas Lietuvos medicinos turizmo sektorius, jo plėtros prioritetai ir kryptys.
„Lietuva dar neišnaudojo vienos iš sveikatos turizmo rūšies – medicinos turizmo potencialo ir kol kas nėra įtraukta nei į pasaulio, nei Europos medicinos turizmo žemėlapius, o medicinos paslaugų eksportas sudaro tik nežymią dalį visos Lietuvos paslaugų eksporto. Tačiau neabejotinai ši turizmo rūšis turi dideles plėtros ir augimo galimybes. Lietuva galėtų pritraukti medicinos turistus, siūlydama jiems plastinės chirurgijos, odontologijos, širdies chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos, akių bei kitas medicinos paslaugas“, – teigia ūkio viceministras.
Sveikatos turizmas apima sveikatinimo, medicinos paslaugas (sveikatos priežiūrą, gydymą, įvairias operacijas, reabilitaciją, odontologiją ir pan.) ir sveikatingumą (SPA paslaugas, grožio procedūras, fizioterapiją ir t. t.).
