„Įmonės didesnę dalį augančių sąnaudų perkelia ant užsienio vartotojų, kurių finansinė padėtis geresnė. Jeigu įmonės to nedarytų, mes šiuo metu nematytume vidaus paklausos stabilizacijos“, – trečiadienį pristatydamas tradicinį įmonių lūkesčių tyrimą žurnalistams sakė LPK Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Žaliavų brangimą artimiausiu metu prognozuoja 62 proc., o dėl to kainas didins maždaug 40 proc. apklaustų įmonių, kitos ieškos papildomų rezervų jas išlaikyti dabartiniame lygyje.
LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas atkreipė dėmesį, kad pasaulyje formuojasi žaliavų kainų burbulas, spaudžiantis Lietuvos įmones, kurių dauguma yra tradicinės apdirbamosios pramonės atstovės.
„Kainos siekia rekordinį lygį, jis yra aukštesnis nei buvo 2008 m. viduryje ar prieš penkerius metus. Tai leidžia teigti, kad pučiasi naujas burbulas, šįkart tai yra ne būsto, o žaliavų kainų burbulas, nes žaliavų kainos auginamos labiau nei yra visuminė pasaulinė paklausa. Galbūt bus atskiros spekuliantų rūšys, kurie spekuliuos žaliavomis ir vieną dieną turėsime subliūškusį burbulą. Aš nenoriu būti blogu pranašu, bet skaičiai tai rodo“, – kalbėjo jis.
Šiemet – kainų augimas
„Jeigu eksportuodami sugebame pakelti kainas, tai vidaus rinkoje to padaryti negalime. Vadinasi, tendencija ateinantiems metams – kainos augs ir, manau, augs pakankamai stipriai. Jos turės pasiekti tą lygį, kuris yra Vakarų Europoje, šiandien mes perkame pigiau todėl, kad mūsų gamintojai subsidijuoja lietuvišką vartotoją eksporto sąskaita. Kai kurios įmonės Lietuvoje parduoda su nuostoliu tam, kad išlaikytų apimtis ir vidaus rinką“, – kalbėjo jis.
Daug neatlaikė
„Vienas iš tikslų netgi su tam tikru nuostoliu kažką veikti šioje rinkoje yra noras išsaugoti tas pozicijas, kurios yra užimtos ir išlikti sėkmingu konkurencinėje kovoje. Kokiomis priemonėmis įmonės bando išlikti, yra labai didelė paslaptis. Labai didelei grupei įmonių jau neužteko potencijos taip gyventi, labai daug įmonių sunyko. Situacija yra įtempta“, – sakė jis.
Lietuviai vis dar taupo
Iš 130 apklausoje dalyvavusių įmonių, nepaisant trukdžių, artimiausio laikotarpio perspektyvas vertina teigiamai, ketvirčio pradžią pasitinka su optimizmu. Tiesa, lūkesčių indeksas lyginant su praėjusiu ketvirčiu sumažėjo 2 punktais iki 55.
54 proc. apklaustųjų mano, kad artimiausiu metu eksportas nedidės, 42 proc. tikisi padidėjimo, 4 proc. sumažėjimo.
Prognozės vidaus rinkai yra kur kas niūresnės. 72 proc. apklaustų įmonių planuoja, kad artimiausiu metu vidaus paklausa nedidės, 17 proc. laukia jos mažėjimo, 11 proc. – didėjimo.
Anot A. Izgorodino, Lietuvoje žmonės neužtikrinti dėl ateities, vis dar labai taupo, perka būtiniausias prekes. Jų galimybės labai riboja ir šildymo sezonas, suryjantis nemažą šeimos biudžeto dalį.
Nepaisant pramonės optimizmo dėl ateities, ji išlaikė ir konservatyvumą dėl planų įdarbinti naujus darbuotojus – dauguma įmonių artimiausiu metu darbuotojų skaičiaus didinti neketina.
„Dabartinių atsigavimo tempų aiškiai neužtenka, kad įmonės pradėtų kurti naujas darbo vietas. Dar viena problema – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Taip pat Lietuvoje vis dar pernelyg griežtai reguliuojami darbo santykiai“, – pristatydamas tyrimą kalbėjo A. Izgorodinas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva šiuo metu vyrauja pats pavojingiausias struktūrinis nedarbas, kai esanti darbuotojų pasiūla netenkina esančios paklausos.
