Nori nurėžti bent trečdalį
Tokį protokolinį siūlymą Vyriausybei rengia Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK). Jo pirmininkas, valdančiosios Liberalų sąjungos frakcijos narys Kęstutis Glaveckas sako, kad Lietuvoje yra per daug veiklų, kurioms pakanka verslo liudijimo. Šiuo metu yra apie 100 verslo liudijimų veiklų. Pasak K.Glavecko, šį sąrašą galima sumažinti bent trečdaliu. Siūlymus, kokių veiklų reikėtų nebeleisti vykdyti pagal verslo liudijimą, turėtų parengti Vyriausybė.
Finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarėja ryšiams su visuomene Giedrė Balčytytė DELFI sakė, kad iš tiesų egzistuoja problema, kai tam tikrais atvejais, naudojantis verslo liudijimais, maskuojami darbo santykiai, nedeklaruojamos pajamos ir tokiu būdu išvengiama mokesčių.
Tačiau to išvengti ministerija siūlo ne plačiu mostu trumpinant veiklų sąrašą, o žvelgti į pajamingumą. „Pagrindinė nuostata yra ta, kad apmokestinimas turi būti proporcingas gaunamoms pajamoms. Tad, kalbant apie verslo liudijimus, klausimas yra ne veiklų skaičiuje - ne sąrašo ilgyje, bet tame, jog yra keletas veiklų, kur sumokami mokesčiai neproporcingi gaunamoms pajamoms. Pavyzdžiui, prekyba, kai kurios paslaugos“, - sakė G.Balčytytė.
Kliūva perpardavinėtojai
„Tai ne kas kita, kaip paslėpta ekonominė veikla, kuri arba visiškai neapmokestinama, arba labai neproporcingai kitos veiklos rūšims. Perpardavinėtojai turguose iš esmės atlieka tą pačią funkciją, kaip parduotuvės, o mokesčiai nemokami. Taip skriaudžiami ir patys žmonės, ir biudžetas“, - DELFI sakė parlamentaras K. Glaveckas.
Politikas be perpardavinėtojų paminėjo ir statybų sektoriuje dirbančius, kurių manipuliavimas verslo liudijimais buvo matomas jau ir anksčiau. „Turėjome statybų bumą, kuomet pasiėmę patentus statybininkai sudarydavo brigadas ir dirbdavo. Tie, kurie sudarydavo darbo sutartis, - nukentėdavo, nes juos slėgdavo žymiai didesnė mokestinė našta. Šitoje veikloje reikia padaryti tvarką, nes dabar visi nori valgyti, bet niekas nenori lėkščių plauti. Daug dirbančių žmonių vengia mokėti mokesčius, o tie, kurie moka mokesčius yra nepatenkinti“, - sakė jis.
Tuo tarpu Seimo BFK pirmininko pavaduotojas, opozicijos lyderis socdemas Algirdas Butkevičius sako, kad sunkmečiu nereikėtų per stipriai užsimoti prieš verslo liudijimus. „Kriziniu laikotarpiu kaip tik daugelis šalių elgiasi atvirkščiai – verslo liudijimai išduodami plačiau, žmonėms verslo liudijimai parduodami už kuo mažesnę kainą, kad jie užsiimtų veikla, o valstybei nereikėtų mokėti bedarbių pašalpų. Apie verslo liudijimų mažinimą galima kalbėti, kai ekonomika pradeda augti, bet ir tai reikia daryti palaipsniui. Nepasisakau už drastišką mažinimą, nes šiandien yra didžiulė bedarbystė.“
Jis nesutinka, kad verslo liudijimai būtų atimti iš turguose didmenininkų prekes parduodančių pardavėjų: „Problema nėra pas tuos, kurie turguje stovi, todėl jiems verslo liudijimus reikia palikti. Reikia žiūrėti į tuos, kurie juos tomis prekėmis aprūpina, nes šie perpardavinėtojai prilygsta didmenininkams ir tikrai negali dirbti su verslo liudijimais, jie turi vesti apskaitą. Reikia sutvarkyti šią perpardavimo grandį, nes čia yra didžiausios lėšos.“
Smulkieji verslininkai priešinasi
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė sako, kad toks sprendimas būtų dar viena vinis į smulkaus verslo karstą. „Tai tik parodo, kad Vyriausybė yra pasiruošusi iki galo sužlugdyti smulkųjį verslą. Ji pasiruošusi įgyvendinti savo programą, kurioje parašyta, kad verslo liudijimai bus naikinami, - kalbėdama su DELFI ji piktinosi, kad valdžia tarnauja stambiems verslininkams ir meluoja, jog remia smulkiuosius. - Tai ciniškas melavimas visuomenei, kad yra parama smulkiajam verslui. Mums į akis Vyriausybės atstovas pasakė, kad dvejus metus žaidė su mumis, o dabar turi per dvejus metus mus sutvarkyti.“
Z. Sorokienė nesutinka, kad didmenininkų prekes turguose perparduodantys asmenys turėtų dirbti ne pagal verslo liudijimus: „Toks žmogus dirba sau. Nuvažiuoja, nusiperka prekes iš bazės ir parduoda. Jis dirba ir užsidirba sau duoną. Jis yra suvaržytas apyvartine riba ir kitais teisės aktais. Visi yra perpardavinėtojai. Yra darbo pasiskirstymas. Gamintojas pagamina, o pardavėjas parduoda. Parduotuvėse taip irgi yra, bet ten žymiai platesnė veiklos forma, kurią atlieka didžiulė įmonė. Turguje tai atlieka vienas žmogus, įspraustas į tam tikrus rėmus, suvaržymus.“
Asociacijos vadovė sako, kad vasario 7-ąją protestuos ir dėl šio užmojo, ne tik dėl kasos aparatų prekeiviams maisto produktais dengtose turgavietėse įvedimo nuo gegužės. „Jei bus toks sprendimas, tai palies daug daugiau žmonių – ne tik turgaus prekiautojus. Būtinai protestuosim. Jei Europos Sąjungoje kas nors pasakytų, kad smulkiausias verslas, individualus žmogus privalėtų dirbti pagal tokius pačius reikalavimus kaip įmonė, niekas ten to nesuprastų, nes ten išskirtinės sąlygos smulkiam verslui“, - teigė ji.
