„Mes tikrai protestuosime. Tai – paskutinė galimybė pamėginti neleisti, kad mus visai sužlugdytų“, – vakar „Sekundei“ teigė Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovė, Panevėžio turgaus „Tau, žemdirby“ direktorė Aldona Janavičienė.

Trečiadienį ji dalyvavo posėdyje Kaune, kuriame kartu su Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovais aptarė planuojamo mitingo detales.

Pasak A.Janavičienės, iš Vilniaus savivaldybės gauta žodinis leidimas rengti piketą prie Seimo. Sostinės valdžia esą tik paprieštaravo, kad turgaus prekeiviai žygiuotų Gedimino prospektu.
Verslininkė neabejoja, kad iš Panevėžio mitinguoti į Vilnių vyks daugybė žmonių.
Pasak jos, jei ir nepavyks priversti Vyriausybės atšaukti sprendimą dėl kasos aparatų įvedimo, tai turguje prekiaujantiems žmonėms bent pasiseks išsikovoti tam tikrų lengvatų, palengvinsiančių jų verslą.

Argumentai už ir prieš

„Sekundė“ jau rašė, kad iki vasario pabaigos Finansų ministerija planuoja numatyti aparatų įsigijimo kompensavimo tvarką. Tie, kurie pirmieji suskubs nusipirkti kasos aparatus, galės tikėtis atgauti visus sumokėtus pinigus. Tie, kurie tai padarys vėliau – gaus mažesnes kompensacijas.
Skaičiuojama, kad turgaus prekeiviams pakaks įsigyti palyginti nebrangų, apie 1 tūkstantį litų kainuojantį kasos aparatą. Kompensacijoms planuojama skirti apie 2,5 milijono litų.

Beje, kasos aparatus turgaus prekeiviai galės nuomotis ir kartu su prekybos vieta.

Vyriausybė būtinybę turgavietėse įvesti kasos aparatus motyvuoja noru prekyba maisto produktais padaryti skaidrią. Teigiama, kad dabar ten „šešėlyje“ sukasi dideli pinigai, nes prekeiviai nerodo tikrosios apyvartos.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė tai neigia. Pasak jos, turgaus prekeiviai įvairių institucijų yra gana griežtai kontroliuojami. Valdžios siekį įvesti kasos aparatus ji vadina stambaus verslo protegavimu ir noru sužlugdyti smulkųjį.
Pasak jos, įvedus kasos aparatus smulkiuosius verslininkus užgrius administracinė našta, be to, prireiks papildomų investicijų.

Jai pritaria ir A.Janavičienė. Jos teigimu, įvedus kasos aparatus turgūs ištuštės, prekeiviai patrauks į darbo biržas arba emigruos.

„Kadangi mano verslas glaudžiai susijęs su jų, esu suinteresuota, kad jie neišsibėgiotų“, – kalbėjo ji.
Tačiau Vyriausybė tokius smulkiųjų verslininkų argumentus laiko nepagrįstais.
Teigiama, kad įsigiję kasos aparatus jie ir toliau galės dirbti su verslo liudijimais, o apskaita esą tik palengvės.

Finansų ministerija žada parengti supaprastintą gyventojų, kurie naudoja kasos aparatus, pajamų ir išlaidų apskaitos tvarką – jiems nebereiks ranka pildyti pajamų ir išlaidų žurnalų, o pakaks kasos aparato išspausdintos dienos ataskaitos.

Esą individualia veikla besiverčiantis gyventojas, sudaręs rašytinę naudojimosi kasos aparatu sutartį, galės naudoti kito ūkio subjekto vardu užregistruotą kasos aparatą, kurio nereikės perregistruoti, tik bus privaloma apie sudaryta sutartį informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją. O iki šiol kasos aparatą galėjo naudoti tik tas ūkio subjektas, kurio vardu jis registruotas. Be to, bus taikomi ir kiti supaprastinti reikalavimai – dėl kasos operacijų žurnalo ir pinigų laikymo kasos operacijų vietoje. Mokesčių inspekcijai suteikiama teisė nustatyti dar liberalesnę tvarką dėl kasos operacijų žurnalo ir pinigų laikymo kasos operacijų atlikimo vietoje.

Turgaus prekeiviai teigia, kad įvedus kasos aparatus turguje nebegalima bus derėtis, jis praras savo dvasią.
Vyriausybė argumentuoja, kad kasos aparatas skirtas tik paimtiesiems pinigams fiksuoti, o turguje ir toliau bus galima derėtis. Pardavėjas galės išspausdinti kasos čekį tik tokiai sumai, kiek realiai gavo pinigų.