SEB bankui, Šiaulių bankui ir „Swedbankui“ kartu nepavykus perskolinti maždaug 400 milijonų litų, kuriuos suteikė Europos investicijų fondas smulkiajam ir vidutiniam verslui finansuoti, dalį šios sumos ministerija ketina nukreipti gamyklų statyboms remti.
„Sausio 12 dieną, kai atvažiuos Europos investicijų fondo atstovai, mes labai aiškiai pareikšime, kad didesnę dalį tų lėšų norime išsiimti, o mes tą galimybę turime pagal paskutinius jų įsipareigojimus.
Lapkričio mėnesio galui jie turėjo būti išskolinę tam tikrą kiekį lėšų, to yra nepadarę, todėl mes ramia sąžine tas lėšas galėtume nukreipti į probleminius rajonus, kad juose būtų vystomi gamybiniai projektai, kuriantys darbo vietas“, – sako ūkio ministras Dainius Kreivys.
Ūkio ministerija sako pati įvertinsianti, kuriuose rajonuose didžiausia bedarbystė ir kur gamyklų kūrimas duotų geriausią efektą.
„Pavyzdžiui, Kelmės rajonas yra probleminis rajonas. Tarkime, šiam rajonui gali būti skirta 10–20 milijonų litų gamybiniams projektams: baldininkai, tekstilininkai, chemijos pramonė susiplanuoja ir stato gamyklas, ir žmonės Kelmės rajone randa darbo vietas“, – kalbėjo D. Kreivys.
Planuojama, kad tokiais projektais susidomėjusiems verslinkams bus siūloma Europos pinigais padengti pusę gamyklų statybų išlaidų. Panašiai veikė Europos paramos priemonė „Lyderis LT“. Anot ministro, tam gali būti numatyta daugiau nei 100 milijonų litų. Planuojama, kad programa startuos pavasarį.
Smulkiųjų verslininkų atstovai sutinka, kad smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo programai per bankus praktiškai patyrus fiasko, pinigus geriau naudoti ten, kur jie duos grąžą. Tačiau primenama, kad smulkusis verslas neturi būti pamirštas.
„Protingiausias pasiūlymas būtų paskirstyti tuos pinigus skirtingoms programoms. Pinigai reikalingi tiek verslo šakoms, kurios būdamos pakankamai stambios gali mums uždirbti visiems pinigų ir pagerinti Lietuvos padėtį, tiek ir tam, kad būtų išjudintas smulkusis verslas iš nulinės padėties“, – sakė Saulius Žilinskas, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys.
Pramonininkų atstovai sutinka, kad Ūkio ministerijos sprendimas Europos pinigus nukreipti gamyklų statyboms remti – geras, bet abejoja, ar probleminiai regionai bus patrauklūs verslui.
„Kai kurios įmonės tikrai pasvarstys, ar tikrai statyti įmonę kažkur Lietuvos pasienyje, atitolusiame nuo didmiesčių ir gauti kažkokią subsidiją, įvertinant visus kaštus, kiek tas kainuos, ar statyti Panevėžyje, ar Vilniuje ir turėti gerokai mažesnes išlaidas. Ateityje tokios įmonės eksploatacijos kaštai bus gerokai mažesni.
Tik tuo atveju, jei Ūkio ministerija pasiūlys kažką ypatingo, įmonės pasiryš statyti tuose probleminiuose regionuose“, – mano Pramoninkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Bankai, kuriems nepavyko išskolinti smulkiąjam ir vidutiniam verslui numatytų pinigų, teigia, kad taip atsitiko dėl per griežtų Europos investicijų fondo reikalavimų. O to, kad smulkiam verslui numatyti pinigai bus perkelti į kitas programas, jie nesureikšmina.
„Nejausime didelio praradimo šiuo atveju. Tiesiog apmaudu, nes norime padėti šitoje vietoje, bet mes suprantame ir valstybę, nes jie yra apriboti laiko ir turi daryti sprendimus, kurie, jų nuomone, teisingiausi“, – sakė Justinas Murauskas, SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius.
Ūkio ministras pripažįsta, kad dalis smulkiajam verslui skirtų pinigų dar gali būti palikta perskirstyti bankams. Kiek tiksliai, dar neaišku.
