Internetas nespausdina pinigų, bet sutaupyti padeda
Antraisiais sunkmečio metais išmokome išleisti dar mažiau – riboti norus, atsisakyti nebūtinų dalykų, ieškoti galimybių reikalingus daiktus nusipirkti pigiau. Tai rodo ir prekybos internetu, ir paštu mastas – jis, nepaisant sunkmečio, ir toliau didėjo.
Elektroniniais kanalais tvarkėme ne tik kasdieninius finansus. Ne tik mokėjome komunalinius mokesčius, bet ir dėjome indėlius (SEB banke šiais metais 44 proc. visų terminuotųjų indėlių sutarčių buvo sudarytos internetu), pirkome investicinių fondų vienetų (SEB banke – 86 proc. visų investicinių fondų pirkimo operacijų buvo atlikta internetu), keitėme investicinio gyvybės draudimo investavimo kryptis (SEB banke 94 proc. visų keistų krypčių pakeista internetu ). Taip taupėme laiko ir pinigų – pinigų pervedimai internetu kainuoja pigiau, o internetu padėti indėliai uždirba didesnes palūkanas.
Žvilgsnis į ateitį: ten, kur susirenka daug žmonių su pinigais, atsiranda ir įvairiausio plauko piktavalių. Finansų institucijos daug investuoja į saugumo priemones skaitmeninėje erdvėje. Svarbu ir patiems gyventojams būti pakankamai atsargiems, ypač sudarant sandorius su naujais paslaugų teikėjais Taip pat nepasiduoti pinigų iliuzijai perkant prekes ir paslaugas internetu: įrodyta, kad su skaitmeniniais pinigais atsisveikiname lengvesne ranka negu su grynaisiais. Išlaidų planavimas ir kontrolė svarbi ir tuomet, kai nekeliame kojos į tradicines parduotuves.
Paskolos grąžinimas – didžiausia 2010-ųjų investicija
Paskolų portfelio mažėjimas yra bene ryškiausias šių metų asmeninių finansų statistikos pokytis. Per devynis 2010 metų mėnesius gyventojų paskolų portfelis sumažėjo 1,2 mlrd. litų, t. y. 202 mln. litų daugiau negu augo gyventojų finansinis turtas. Tiems, kurių paskolų įmokos sudaro didelę pajamų dalį, tiesiog neliko lėšų, kurias būtų galima taupyti. Tiems, kieno pajamos didesnės, greitesnis paskolos grąžinimas irgi buvo vienas iš prioritetų. Daugiau galimybių greičiau grąžinti nors dalį paskolos atsirado sumažėjus palūkanoms. Paskolų būstui įsigyti palūkanos litais per metus sumažėjo perpus – nuo 8,35 proc. iki 3,96 proc., eurais – nuo 3,78 iki 3,40 procento.
Žvilgsnis į ateitį: paskolų palūkanos šiuo metu yra istoriškai nedidelės. Nėra prielaidų laukti smarkaus jų padidėjimo artimiausiu metu. Beje, sumažėjimo taip pat. Todėl, jei paskolos įmoka leidžia pernelyg neriboti kasdieninių šeimos išlaidų ir jau yra sukaupta pinigų atsarga nenumatytiems atvejams (tiek, kiek užtektų pragyventi pusmetį), laisvas lėšas verčiau skirti kitoms investicijoms. Kitu atveju, jei neramu dėl paskolos ir įmokos dydžio, verčiau greičiau grąžinti paskolą. Nereikia pamiršti, kad tik mažėjant paskolos likučiui, realiai mažėja ir paskolos našta. Kiti paskolos įmokų mažinimo būdai, pavyzdžiui, paskolos suteikimo termino pratęsimas, sunkumus padeda išspręsti tik laikinai. Jei sunkmečiu pasinaudota tokia galimybe – pratęstas paskolos terminas, laikinai atidėtas palūkanų mokėjimus, finansinei padėčiai pagerėjus, reikėtų suskubti ir vėl kreiptis į banką.
Metų praleista proga
Praleistą progą lengviausia pastebėti, kai ji jau būna praėjusi. Visada galime rasti argumentų, kodėl ta proga nepasinaudojome – buvo kitos aplinkybės, vyravo kiti prioritetai, nebuvo galimybių ta proga pasinaudoti. Vis dėlto praleista 2010-ųjų metų proga galima įvardinti galimybę metų pradžioje padėti indėlį ilgam laikotarpiui ir gauti gana dideles palūkanas. Didžiausią gyventojų finansinio turto dalį sudaro indėliai. Už metų pradžioje padėtą metų trukmės indėlį litais būtų buvę galima gauti vidutiniškai apie 7 proc. palūkanų. Tačiau tuo metu (beje, ir dažniausiai) gyventojai mieliau rinkosi trumpesnės trukmės indėlius. Praėjus pusmečiui, tokios galimybės jau nebebuvo, kadangi indėlių palūkanos ėmė smarkiai mažėti.
Žvilgsnis į ateitį: sulaukti tokių didelių palūkanų ateinančiais metais mažai tikėtina. Todėl, norint gauti didesnį pelną, esant galimybei, reikėtų prisiimti didesnę riziką ir investuoti. Tačiau būtina atminti, kad didesnis pelnas nėra garantija – tai tik tikimybė. Beje, pasilikti visiškai be trumpalaikių santaupų (indėlių arba grynųjų pinigų), atsižvelgiant į šalies ekonominę padėtį, būtų neatsakinga. Reikėtų tokių santaupų pasilikti bent tiek, kiek užtektų šeimai pragyventi pusmetį. Finansinis saugumas, kurį užsitikriname patys savo santaupomis, kitais metais kainuos (arba neleis uždirbti) daugiau, kadangi palūkanos jau yra gerokai mažesnės.
