Miestiečių disponuojamos pajamos buvo 508 litai vienam namų ūkio nariui per mėnesį, kaimo gyventojų - 356 litai. Palyginti su praėjusiais metais, miestiečių disponuojamos pajamos padidėjo 7,5 procento, kaimo gyventojų - 11,3 procento (piniginės pajamos mieste padidėjo 9,5, kaime - 7,4 proc.).
Pagrindinis disponuojamų pajamų šaltinis - darbo pajamos, t. y., darbo užmokestis ir nesamdomojo darbo pajamos. Tyrimo duomenimis, darbo pajamos sudarė 69 procentus visų disponuojamų pajamų, socialinės išmokos (įvairios pensijos, pašalpos) - 23 procentus, vadinamosios kitos pajamos (stipendijos, alimentai, giminių parama, laimėjimai loterijose ir pan.) - 7 procentus.
Darbo pajamų lyginamoji dalis, palyginti su 2002 m., padidėjo 4 procentiniais punktais. Miesto ir kaimo namų ūkių pajamų šaltinių lyginamieji svoriai gana ryškiai skyrėsi. Miesto namų ūkių darbo pajamos sudarė 71 procentą visų disponuojamų pajamų, kaimo - 63 procentus, socialinės išmokos mieste buvo 21 procentas, tuo tarpu kaime jos sudarė net 32 procentus.
Daugiau kaip pusės (55 proc.) namų ūkių pagrindinis pajamų šaltinis buvo samdomojo darbo pajamos, trečdalio (32 proc.) - pensija. Didžiausias pajamas turėjo dirbančių sau, darbdavių namų ūkiai, mažiausias - vadinamieji kiti namų ūkiai, t. y., gyvenantys iš pašalpų, santaupų, stipendijų.
Didelę įtaką pajamų lygiui ir jų struktūrai turėjo namų ūkių sudėtis, - tyrimo duomenimis, didžiausias disponuojamas pajamas turėjo vieniši asmenys ir santuokinės poros, neturinčios vaikų, mažiausias - vadinamieji kiti namų ūkiai su vaikais, susidedantys iš tėvų su nepilnamečiais ir jau suaugusiais vaikais, kelių kartų namų ūkių ir pan.
Beveik du trečdaliai (63 proc.) vienišų asmenų ir beveik pusė (49 proc.) porų be vaikų - pensininkai, todėl šiose namų ūkių grupėse pensijos ir pašalpos sudarė didelę (atitinkamai 46 ir 40 proc.) visų disponuojamų pajamų dalį.
Vartojimo išlaidos, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, 2003 metais buvo 487 litai per mėnesį. Piniginės išlaidos sudarė 413 litų, arba 85 procentus visų vartojimo išlaidų.
"Tai, kad vartojimo išlaidos viršijo disponuojamas pajamas, lemia kelios priežastys. Viena iš jų - tyrimų respondentai yra linkę nuslėpti dalį pajamų, ypač "vokuose" gautą darbo užmokestį, nedeklaruotos veiklos pajamas. Kita priežastis - labai daug prekių įsigyjama išsimokėtinai, t. y., skolintomis lėšomis, kurios neįskaitomos į namų ūkio pajamas", - teigia Namų ūkių tyrimų skyriaus vedėja Regina Deveikytė.
Miestiečių vidutinės mėnesinės vartojimo išlaidos buvo 538 litai, iš jų 488 litai - piniginės išlaidos, kaimiečių vartojimo išlaidos atitinkamai buvo 384 ir 260 litų.
Tiriami namų ūkiai 2003 m. maistui (neskaičiuojant išlaidų valgyklose, kavinėse, restoranuose) skyrė 39,5 procento visų vartojimo išlaidų. Piniginės išlaidos maistui sudarė 31,9 procento piniginių vartojimo išlaidų.
Piniginės vartojimo išlaidos būstui, kurui ir energijai sudarė 60 litų vienam namų ūkio nariui per mėnesį: mieste - 74, kaime - 32 litus (atitinkamai 15 ir 12 proc. jų piniginių vartojimo išlaidų).