Iki šiol mažesnių nei 1 tūkst. Lt vartojimo kreditų nereglamentuoja joks įstatymas, nors žiniasklaidoje nuolat būdavo aprašomos į beviltiškas skolas įklimpusių žmonių istorijos.

Priimtame teisės akte, kurį dar turi pasirašyti prezidentė, numatyta, kad visos vartojimo kreditus dalijančios įstaigos turės pateikti vienodas sutartis, kad galima būtų palyginti jų sąlygas. Taip pat klientas per dvi savaites galės persigalvoti ir paimtą vartojimo kreditą grąžinti nemokėdamas jokių baudų.

Vartojimo kreditų dalytojams numatyta ir prievolė patikrinti kliento mokumą, dabar tai jie daro tik savanoriškai.

Pagal įstatymą, kredito teikėjas sutartyje su klientu privalės nurodyti galutinę paskolos kainą ir metinę palūkanų normą.

Svarstymo stadijoje Seimas nusprendė, kad bendra vartojimo kredito kainos norma negali viršyti 250 proc. per metus.

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Seimo narė Agnė Zuokienė, kurios iniciatyva ir nustatyta ši norma, ketvirtadienį jau siūlė nustatyti 450 proc. metinę kainos normą, nes esą antraip išnyks trumpalaikės 7-14 dienų vartojimo paskolos.

Tačiau Seimas nepritarė tokiam siūlymui.

Po balsavimo A. Zuokienė pripažino, kad kol Seimas delsė priimti įstatymą, buvo išdalinta kreditų už šimtus milijonų litų.

„Be abejonės, yra negerai, kad taip ilgai užtruko šio projekto svarstymai, nes pačių greitųjų kreditų bendrovių duomenimis, per vieną ketvirtį jie išduoda kreditų už 55 mln. Lt, vadinasi, per pradelstus metus rinkoje buvo išduota kreditų apie 200 mln. Lt tokiomis grobuoniškomis sąlygomis. Manau, kad tai yra neatsakinga“, – žurnalistams po priėmimo sakė ji.

Seimo narės nuomone, dabar suskubti Seimą paskatino liūdnos žmonių istorijos, kurie ėmė greituosius kreditus.

SMS bus galima dalinti

Per svarstymą antradienį Seimo nariai taip pat buvo pritarę, kad vartojimo paskolų negalima suteikti nuotolinėmis priemonėmis, jei negalima pateikti išsamios informacijos, pavyzdžiui, SMS žinute. Tačiau ketvirtadienį priimdami įstatymą Seimo nariai pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo Juliaus Sabatausko siūlymui, kad tokiu būdu sutartis gali būti sudaroma, jei „davėjas įsitikina gavėjo valia“.

Suteikusi vartojimo paskolą nuotoliniu būdu bendrovė po to privalo klientui suteikti visą informaciją kitomis priemonėmis.

Įstatyme numatyta, kad greituosius kreditus teikiančias įmones prižiūrės Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri visas vartojimo kreditus dalijančias įmones įrašys į viešą registrą prieš tai patikrinusi jų patikimumą. Ši tarnyba nagrinėtų ir ginčus tarp kreditų davėjų ir jų klientų, jos sprendimai būtų privalomi. Didžiausia sankcija turėtų būti išbraukimas iš registro neturint teisės dalinti vartojimo kreditų.

Fiziniai asmenys tokių kreditų dalinti neturėtų teisės.

Šį įstatymą dar pernai parengė Vyriausybė pagal europinę direktyvą, buvo tikimasi, kad jis įsigalios nuo šio birželio, bet užtrukus svarstymams Seime to pasiekti nepavyko.

Vers imti daugiau ir ilgesniam laikui

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė mano, kad numatyta metinės kainos normos riba, vers žmones skolintis ilgesniam laikui ir daugiau pinigų, nes išnyks smulkiausi kreditai.

„Tokių kreditų sąnaudos bus didesnės ir nepateks į numatytą ribą. Esame paskaičiavę, kad mokumo vertinimas išduodant vieną kreditą kainuoja 18 Lt, tai koks tai yra procentas nuo 100 Lt ir nuo 1000 Lt? Iš žmonių atimama galimybė skolintis smulkias sumas, vadinasi, vartotojas bus priverstas skolintis daugiau ir ilgesniam laikui, o tai galiausiai jam kainuos daugiau“, – po įstatymo priėmimo žurnalistams sakė ji.

Anot K. Nemaniūtės, jokia Europos Sąjungos šalis nereguliuoja galutinės paskolų kainos normos ir nuogąstauja, kad taip gali didėti šešėlinė skolinimo rinka, o ištuštėsiančią smulkiųjų kreditų nišą gali užimti ir užsienio šalių įmonės.

Šiuo metu Lietuvoje veikia per 30 greituosius kreditus teikiančių įmonių.

Daugėja ir negalinčių grąžinti paimtų paskolų – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vien šiemet sulaukė per 100 tokių nusiskundimų.

Dažniausiai žmonės skundėsi, kad nevykdant įsipareigojimų mokamos milžiniškos baudos ir delspinigiai, o teikdamos kreditus bendrovės nepakankamai išsamiai supažindina su sutarties sąlygomis bei vartotojui tenkančiomis prievolėmis.

Tarp skundų minimas pavyzdys, kai vartotojui nesumokėjus 5 litų per 4-5 mėnesius skola užaugo iki 1262 Lt.

Tarnyba taip pat įspėja gyventojus apie greitųjų kreditų riziką ir ragina įvertinti savo galimybes grąžinti tokią paskolą, nes metinės jos palūkanos gali siekti 300 proc.

Šių metų vasarį Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos pateikti statistiniai duomenys rodo, jog jos narių išduoti pradelsti greitųjų vartojimo kreditai siekia 9 mln. Lt, o visas paskolų portfelis sudaro apie 50 mln. Lt.