„Reikėtų vengti kurti naujas juridines formas arba įmones diferencijuoti priklausomai nuo to, kas, pavyzdžiui, yra įmonių akcininkai. Manyčiau, kad jeigu reikia dar kokių nors mokesčių įstatymų pakeitimų, kad sklandžiau vyktų verslo augimas, tai turėtų remtis visiškai objektyviais kriterijais, tokiais kaip pajamos, darbuotojų skaičius, kad būtų prieinama visiems nepriklausomai nuo to, ar akcininkai yra šeima, ar dar kažkokiais specialiais požymiais pasižyminti akcininkų grupė", - kalbėjo I. Šimonytė trečiadienį po Vyriausybės posėdžio.
Ministrė teisinga laiko vadinamąją verslo laiptų koncepciją, pagal kurią augant verslui keičiasi apmokestinimo tvarka.
„Ji ir dabar įstatymuose atsispindi. Pavyzdžiui, jei pasižiūrėsite į gyventojų pajamų apmokestinimą: tai verslo liudijimas yra paprasčiausia forma, toliau yra individuali veikla, kada yra mokami mokesčiai nuo pajamų ir išlaidų skirtumo, ir taip iki PVM mokėtojo registracijos ribos. Tas pats yra ir pelno mokesčio įstatyme - yra smulkios įmonės, kurios turi mažesnį tarifą, didesnės įmonės turi didesnį tarifą", - aiškino I. Šimonytė.
Ministrė iš esmės išsakė pritarimą tam, kad mažam verslui mokesčių sąlygos, pavyzdžiui, dėl apskaitos turi būti paprastesnės. "Šiuo požiūriu mūsų nuomonės sutampa, bet dėl konkrečių sprendimų, manau, kad diskusijos dar bus", - sakė I. Šimonytė.
Ūkio ministras Dainius Kreivys jau anksčiau yra užsiminęs apie ketinimus kurti naują smulkiųjų įmonių formą - mikroįmones, kurios gautų mokesčių lengvatas, jas būtų lengva steigti ir apskaityti jų veiklą.
Tokios įmonės metinė apyvarta būtų apribota vienu milijonu litų, o darbuotojų skaičius - iki 7 žmonių.