Jų nuomone, suvedus paralelę tarp bendrojo vidaus produkto ir vidutinio darbo užmokesčio, šiandien galėtume skelbti Lietuvos namų ūkių finansinio nuosmukio pabaigą. Mat ekonomikos recesijos pabaiga yra skelbiama, kai BVP auga du ketvirčius iš eilės, o vidutinis darbo užmokestis šiemet kaip tik du ketvirčius, antrąjį ir trečiąjį, didėjo.
„Ši žinia po pusantrų metų trukusio darbo užmokesčio mažėjimo yra išties geras ženklas, bet kol kas, deja, tik statistinis. Panaši tendencija išliks ir kitąmet: realių pajamų pokyčių savo piniginėse šiemet gyventojai nepajuto, nedaug kas jų gali tikėtis ir kitąmet“, – sako Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.
Anot jos, gyventojų gerovė priklauso nuo to, kaip gyvenome pastaruosius dvejus metus.
„Viena iš labai vertingų recesijos pamokų – gebėjimas išgyventi gerokai sumažinus vartojimo išlaidas. Žvelgiant į praėjusių dvejų metų statistiką, akivaizdu, kad Lietuvos gyventojai prie mažėjančių pajamų prisitaikė būtent mažindami vartojimą“, – komentuoja O. Bložienė.
Šių metų antroje pusėje namų ūkių vartojimas jau ėmė atsitiesti – taigi tikėtina, kad kitąmet vis didesnė laisvų pajamų dalis bus skiriama vartojimo, ne kaupimo reikmėms. O. Bložienės teigimu, tai lemia bent trys veiksniai. Visų pirma, gerėja apie ekonomikos atsigavimą ir darbo užmokesčio augimą vis dažniau išgirstančių gyventojų lūkesčiai. Antra, sumažėjo indėlių palūkanos. Be to, dvejus metus malšinti nebūtiniausi poreikiai, tokie kaip nauja apranga, avalynė, buitinė technika, per šį laikotarpį galėjo susidėvėti ir artimiausiu metu tapti būtini.
Ekonominės recesijos metu Lietuvos namų ūkiai sukaupė daugiau finansinio turto. Gyventojų turimų santaupų ir įsipareigojimų portfelis šiuo metu yra beveik subalansuotas, t. y. turimos paskolos padengtos santaupomis. Be to, paskolų portfeliui traukiantis, augo indėlių likučiai.
„Taigi, statistiniai duomenys leistų tvirtinti, kad sunkmečiu sukaupėme daugiau turto. Deja, praktiškai tai jaučia ne kiekvienas, nes didelė dalis tų, kurie turi finansinių įsipareigojimų, visiškai neturi santaupų ir atvirkščiai. Todėl ši išvada priimtina tik vertinant visuotinai, bet ne individualius atvejus“, – pabrėžia O. Bložienė
Be to, ekspertė pastebi, kad gyventojų įnašai į naujus indėlius svyruoja, tačiau šie svyravimai neatitinka kainų pokyčių ar metų sezonų. Taigi, darytina išvada, kad santaupų lietuviai nepravalgo, neskiria jų ir dėl sezoniškumo svyruojančioms komunalinių paslaugų sąskaitoms apmokėti ar kitiems poreikiams, bet ir nedidina taupymui tenkančios dalies. Kitais metais, priešingai nei recesijos metu, didės vartojimas ir augs išleidžiama dalis tų lėšų, kurios iki šiol buvo skirtos kaupimui.
