Estijoje laikinai sustabdytas pensijų kaupimas privačiuose pensijų fonduose, Vengrijoje apskritai atsisakyta tokios praktikos, o Lietuvos pensijų fondai mėgina išsaugoti bent tuos 2 proc., kuriuos į II pakopos pensijų fondus perveda „Sodra“.

Neturi pasirinkimo laisvės


Praėjusį ketvirtadienį Seimas atmetė parlamentaro Gintaro Songailos pasiūlymą papildomais 2 proc. apmokestinti į II pakopos pensijų fondus lėšas investuojančius asmenis ir šiuo nepritarimu apsaugojo privačius pensijų fondus nuo visiško žlugimo. Jei pasiūlymas būtų buvęs priimtas, žmonės tikriausiai būtų masiškai grįžę į „Sodrą“.


„Siūlymas pagrįstas Konstitucijoje įtvirtinta piliečių teise į pasirinkimo laisvę. Norėjau, kad žmonės turėtų pasirinkimą grįžti į „Sodrą“, atkūriant jų per keletą metų įdėtas lėšas į II pakopos pensijų fondus, – aiškino G.Songaila. – Juolab kad per globalią finansų krizę, kuri dar nesibaigė, išlieka pavojus, jog lėšos nuvertės dar labiau.“


Jo teigimu, per krizę nuvertėjo vertybiniai popieriai, į kuriuos investavo pensijų fondai, todėl juose sukauptos lėšos esą irgi nuvertėjo. Antrasis pasiūlymo argumentas buvęs tas, kad „Sodros“ biudžeto deficitas 2011 m. pasieks „katastrofiškus 5,7 mlrd. litų“, todėl pensijų fonduose esančių lėšų sugrąžinimas į „Sodrą“ iš dalies užlopytų jos skyles.


I pakopos įmokos kaupiamos „Sodroje“, o II pakopos – privačiuose fonduose, kurie kaupia ir III pakopos įmokas. Jos kaupiamos savanoriškai.


Įmokų dydžiai vis mažėjo


Nuo pensijų reformos pradžios (2003 m.) į II pakopos pensijų fondus gyventojai jau investavo 3,68 mlrd. litų. Iš pradžių „Sodra“ pervesdavo į fondus 5,5 proc. gyventojų įmokų. 2008 m. jos buvo sumažintos iki 3,5 proc., o 2009 m. viduryje – iki 2 proc. Jei „Sodra“ neturi iš ko pervesti įmokų privatiems fondams, į pagalbą atskuba valstybės biudžetas, iš kurio „Sodra“, o sykiu ir fondai, gauna reikiamą sumą.


Pradėdami kaupti lėšas pensijų fonduose, gyventojai pasirinkimo laisvę turi tik 30 parų, o vėliau laisvai laviruoti gali tik privačiuose fonduose, bet atsisakyti jų paslaugų ir grįžti atgal į „Sodrą“ negali.

Fondai uždirbo 209 mln. Lt


G.Songaila pabrėžia, kad Vengrija visiškai atsisakė buvusios praktikos ir į pensijų fondus neperveda nieko. „Estija irgi laikinai sustabdė pervedimus, nors anksčiau pervesdavo 6 proc., o Čilėje po daugelio metų bankrutavo visi privatūs pensijų fondai, todėl valstybė atsisakė fondų paslaugų“, – dėstė G.Songaila.


Tačiau jam kategoriškai prieštarauja Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys. „Reikėtų patikslinti, kad Estija nuo 2011 m. sausio 1 d. atkurs įmokas į žmonių sąskaitas privačiuose pensijų fonduose, o Vengrijos planai atsisuko prieš ją pačią – tarptautinėms rinkoms šalis pasiuntė signalą, kad nesugeba susitvarkyti su prisiimtais įsipareigojimais, todėl šalies vyriausybei išaugo skolinimosi kaina“, – sakė Š.Ruzgys.

Siūlo įmokas mažinti iki 1 proc.


Trumpuoju laikotarpiu finansų rinkos svyruoja, ir natūralu, kad krintant vertybinių popierių vertei, dalyviams gali kilti minčių pasitraukti iš pensijų fondų, o krizė ypač aiškiai atskleidė šias tendencijas.


„Sodros“ Draudimo organizavimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Donatas Špadas paaiškino, kad „Sodra“ nenagrinėja gyventojų prašymų grįžti į „Sodros“ sistemą. „Be to, šiais metais, kaip ir prieš porą metų, tokių prašymų negauta“, – teigė D.Špadas.


Seimo narys Algirdas Sysas mano, kad fondų atsisakyti būtų netikslinga, nes, jo žodžiais, „mes jau įbridome į tą balą“.


„Tačiau siūlyčiau iki 1 proc. (nuo dabartinių 2 proc.) sumažinti įmokas į II pakopos pensijų fondus, nes jų pajamos nesusietos su veiklos rezultatais“, – tikino A.Sysas.


Vertybinių popierių komisijos (VPK) pirmininkas Vilius Šapoka II pakopos pensijų fondų atsisakymą vertintų itin neigiamai. „Gal dabartinė „Sodros“ biudžeto deficito problema laikinai būtų išspręsta, bet ilgalaikis fondų tikslas priėmus tokį sprendimą nukentėtų“, – sakė V.Šapoka. VPK duomenimis, visų II pakopos pensijų fondų grąža per 12 pastarųjų mėnesių sudarė 8,8 proc.
Fondų šalininkai pabrėžia, kad bet kuriuo atveju politikams vertėtų susilaikyti nuo populistinių siūlymų.